Geras vertėjas gali paskolinti jums savo kalbinį meistriškumą

Geras vertėjas gali paskolinti jums savo kalbinį meistriškumą

Geras vertėjas gali paskolinti jums savo kalbinį meistriškumą

Kalba padeda – arba trukdo – užmegzti kontaktus užsienyje

kontaktų mezgimas užsienyje

Niekur nuo to nepabėgsime – žmonės mus didele dalimi vertina pagal tai, kaip kalbame. Iš mūsų žodyno, gebėjimo tiksliai reikšti mintis, argumentuoti ir reaguoti į pašnekovą sprendžiama apie mūsų išsilavinimą, kompetenciją, intelektą ir net apie tai, kiek mumis galima pasitikėti.

Kaip sakome „Magistruose“: išvaizda padaro pirmąjį įspūdį, o žodžiai – išliekantį.

Gimtąja kalba turime visą savo kalbinį arsenalą. Galime būti tikslūs, subtilūs, šmaikštūs, įtaigūs. Galime pasirinkti tinkamą toną, pajusti pašnekovo reakciją ir čia pat pakeisti argumentą.

Tačiau pradėję kalbėti prasčiau mokama užsienio kalba dalį šių gebėjimų staiga prarandame. Atsiranda pavojingas neatitikimas: mūsų profesinė kompetencija liko tokia pati, tačiau pašnekovui galime pasirodyti mažiau kompetentingi.

Mezgant naujus verslo kontaktus tai ypač svarbu. Žmogus mūsų dar nepažįsta. Jis neturi ankstesnės patirties, pagal kurią galėtų atskirti mūsų tikruosius gebėjimus nuo gebėjimo kalbėti užsienio kalba. Todėl tai, kaip prisistatome, parašome pirmąjį laišką ar kalbame per pirmąjį susitikimą, tampa mūsų vizitine kortele.

Tyrimai patvirtina, kad kalba tarptautiniame versle nėra vien techninė komunikacijos priemonė. Didelėje mokslinės literatūros apžvalgoje, apėmusioje 264 publikacijas, parodyta, kad kalbinė įvairovė veikia įvairiausius tarptautinio verslo procesus – nuo individualaus bendravimo iki grupių ir visų organizacijų veiklos.

Kituose tyrimuose ryšys su mūsų tema dar tiesesnis: kalba gali tiek padėti kurti pasitikėjimą tarp tarptautinio verslo profesionalų, tiek jam trukdyti.

Todėl profesionalus vertimas čia įgyja visai kitą reikšmę. Jis nebėra vien priemonė perduoti informaciją iš vienos kalbos į kitą.

Geras vertėjas gali paskolinti jums savo kalbinį meistriškumą.

Vertimas atidaro duris

Tinklaveika dažnai prasideda ne nuo rankos paspaudimo, o nuo kelių sakinių ekrane.

Žmogus gauna jūsų elektroninį laišką, LinkedIn žinutę, įmonės pristatymą ar pasiūlymą. Kartais turi vos kelias sekundes nuspręsti, ar verta į jus atkreipti dėmesį. Čia geras vertėjas gali kur kas daugiau nei taisyklingai išversti jūsų tekstą. Jis gali suformuluoti prisistatymą taip, kad neliktų ne tik kalbinio, bet ir kultūrinio barjero. Kokybiškas vertimas skambės natūraliai, atitiks vietos verslo bendravimo normas, o jūs atrodysite taip pat profesionaliai kaip solidi tos šalies įmonė ar organizacija.

Tai ypač svarbu todėl, kad pirmojo kontakto metu pašnekovas dar nežino, kokie esate iš tikrųjų. Jis gali vertinti tik tai, ką mato. Jeigu pirmoji žinutė skamba nenatūraliai, yra akivaizdžiai išversta mašinos, netinkamai parinktas tonas ar kultūriškai keistas kreipinys, net ir puikus verslo pasiūlymas gali būti palaikytas dar vienu informaciniu triukšmu.

Galite turėti geriausią pasiūlymą rinkoje, bet pirmiausia turite pasiekti, kad žmogus sustotų ir jį perskaitytų.

Štai kur bandymas sutaupyti vertimui pradeda panašėti į savo pastangų sabotavimą. Investuojate laiką ieškodami kontaktų, rengiate pasiūlymus, perkate LinkedIn įrankius, vykstate į parodas – ir sutaupote būtent ten, kur sprendžiama, ar kitas žmogus apskritai jumis susidomės.

Žodžiai palieka išliekantį įspūdį

Geras vertėjas gali padėti surasti, į ką kreiptis

Yra dar viena vertėjo funkcija, apie kurią kalbama gerokai rečiau.

Naujoje rinkoje pirmiausia reikia suprasti, su kuo verta kalbėtis.

Angliškoje „Google“ paieškoje ar LinkedIn matome tik dalį vietinės verslo aplinkos. Vietos kalbą mokantis žmogus gali skaityti profesinių asociacijų puslapius, vietos žiniasklaidą, įmonių katalogus, konferencijų programas, socialinius tinklus ir kitus šaltinius, kurie užsieniečiui sunkiau prieinami.

Apie tokį besikeičiantį vertėjo vaidmenį „Magistruose“ jau esame rašę straipsnyje „Vertimo biuras Vilniuje tapo rinkų paieškos agentu“. Šiuolaikinis vertėjas gali būti ne vien žmogus, kuriam atnešame jau parengtą tekstą. Jis gali tapti pagalbininku, padedančiu orientuotis naujoje rinkoje.

Tai nėra vien mūsų pastebėjimas. Tarptautinio verslo tyrimai rodo, kad kalba turi įtakos ir tam, kas patenka į profesinius tinklus ir kas lieka už jų ribų. Tyrimuose daugiakalbiai darbuotojai net vadinami savotiškais „language nodes“ – kalbiniais mazgais, jungiančiais skirtingus organizacijos tinklus.

Jeigu šio etapo visai atsisakote, nebūtinai kas nors nutiks blogo. Gali nutikti kai kas paprastesnio – geriausių potencialių kontaktų apskritai nerasite.

Vertėjas gali tapti jūsų gidu į naują aplinką

Tarkime, žmogų jau suradome. Kaip prie jo prieiti? Čia prasideda kita vertėjo darbo dalis – kultūrinė mediacija.

Siekiant užmegzti santykius, geras vertėjas gali kur kas daugiau nei vien išversti tai, ką kalbate. Jis gali tapti jūsų gidu naujoje aplinkoje.

Kartais vertinga leisti vertėjui pačiam užmegzti pirmąjį kontaktą su vietiniais žmonėmis – prisistatyti, trumpai papasakoti, kas jūs esate, ko ieškote ir kodėl norėtumėte susitikti.

Toks pirmasis pokalbis vyksta be kalbinio barjero ir natūralioje pašnekovo kultūrinėje aplinkoje. Kai į pokalbį įsitraukiate jūs, ledai jau būna pralaužti. Pašnekovas turi pirminės informacijos apie jus, supranta susitikimo tikslą ir jau yra susidaręs tam tikrus lūkesčius.

Vertėjas šiuo atveju tampa nebe vien jūsų žodžių perteikėju, bet tiltu į naują profesinę ir kultūrinę aplinką.

Tai turi ir mokslinį pagrindą. Verslo susitikimų tyrimuose vertėjas jau seniai nagrinėjamas ne tik kaip kalbos, bet ir kaip kultūrinis tarpininkas, kurio tarpkultūrinė kompetencija gali padėti šalims geriau suprasti viena kitą.

Naujesni tyrimai šį vaidmenį atskleidžia dar ryškiau. 2026 m. paskelbtame tyrime apie Kinijos ir Malaizijos įmonių komunikaciją nustatyta, kad vertėjai padeda valdyti ne tik kalbinius, bet ir kultūrinius nesusipratimus, performuluoja jautrias mintis ir prisideda prie pasitikėjimo bei konstruktyvaus dialogo kūrimo.

O kas, jeigu šį etapą praleisime? Galime parašyti gramatiškai nepriekaištingą laišką ir vis tiek pradėti santykį netinkamai. Vienoje kultūroje mūsų tiesmukumas atrodys kaip efektyvumas, kitoje – kaip nemandagumas. Vienur iš karto kalbama apie verslą, kitur pirmiau kuriamas asmeninis santykis. Tada vėl gaištame laiką ne todėl, kad mūsų pasiūlymas blogas, o todėl, kad nežinojome, kaip tinkamai įeiti į pokalbį.

stebisi

Gyvas susitikimas: išversti žodžius dar nepakanka

Pagaliau sėdime prie vieno stalo. Čia ypač gerai atsiskleidžia skirtumas tarp žmogaus, mokančio dvi kalbas, ir profesionalaus vertėjo žodžiu. Profesionalas perteikia ne izoliuotus žodžius, o mintį, terminiją, toną ir kontekstą. Jis stebi, ar abi pusės iš tiesų supranta viena kitą, ir turi pakankamai kalbinės bei kultūrinės kompetencijos atpažinti vietas, kuriose gali kilti nesusipratimas.

Tai ypač svarbu derybose. Tyrimas, kuriame apklausti 82 vadovai iš 33 nacionalinių kultūrų, parodė, kad vertindami potencialaus verslo partnerio patikimumą žmonės kreipia dėmesį, be kita ko, į kompetenciją, atvirumą, pagarbą ir profesionalumą. Be to, pats pasitikėjimo kūrimo procesas įvairiose kultūrose skiriasi.

Todėl kalbinė forma nėra smulkmena. Ji tampa dalimi to, pagal ką pašnekovas vertina mus pačius. Prastas vertimas gali padaryti ir ypač klastingą žalą: susitikimas atrodys pavykęs, abi pusės paspaus viena kitai rankas, tačiau išsiskirs skirtingai supratusios, dėl ko susitarė.

O po susitikimo?

Vizitinė kortelė dar nėra santykis. Net geras pirmasis susitikimas tėra jo pradžia. Po jo reikia parašyti, padėkoti, atsiųsti žadėtą informaciją, pateikti pasiūlymą, atsakyti į klausimus. Po savaitės ar mėnesio – vėl priminti apie save.

Ir čia verta išlaikyti tą pačią komunikacijos kokybę, kurią žmogus patyrė pirmojo kontakto metu. Jeigu susitikime kalbėjote per puikų vertėją, o kitą rytą partneris gauna sunkiai suprantamą automatiškai išverstą laišką, profesionalumo įspūdis pradeda byrėti. Tinklaveika nėra kontaktų rinkimas. Tai santykių kūrimas. O santykiui reikia nuoseklios komunikacijos.

Kada vertėjo apskritai nereikia?

Būtų keista vertimų biurui tvirtinti, kad vertėjo reikia visada. Tikrai ne. Yra labai aiški išimtis: kai abu partneriai laisvai kalba angliškai ar kita jiems bendra kalba. 

Svarbiausias žodis čia – laisvai. Gebėti susikalbėti oro uoste, parašyti paprastą elektroninį laišką ar suprasti prezentaciją dar nereiškia gebėti ta kalba kurti verslo santykį.

Mezgant kontaktus reikia argumentuoti, reaguoti į niuansus, improvizuoti, juokauti, įtikinti, tiksliai atsakyti į netikėtą klausimą. Reikia gebėti parodyti ne tik tai, ką žinai, bet ir kas esi.

Viena dažniausių klaidų – atsisakyti vertėjo todėl, kad „angliškai juk kalbu“. Jeigu žmogus yra įvaldęs tik kalbos pagrindus, tokio sprendimo pasekmės gali būti nemalonios. Pirmiausia, tokio žmogaus sunku klausyti. Ilgos pauzės, žodžių paieška, netikslios formuluotės ir nuolat supaprastinamos mintys vargina pašnekovą.

Tačiau yra ir didesnė problema. Kalbinis neužtikrintumas gali būti palaikytas profesiniu neužtikrintumu.

Galite būti puikus savo srities specialistas, tačiau svetima kalba nebeskambėti kaip savo srities autoritetas. Jūs žinote, kad problema tėra anglų kalba. Naujas pašnekovas to nežino.

Tai gali paveikti ir derybinę poziciją. Jeigu potencialiam partneriui nesudarote tokio kompetentingo ir patikimo įspūdžio, kokį sudarytumėte gimtąja kalba, mažėja tikimybė, kad jis pasiūlys geriausias bendradarbiavimo sąlygas. O jeigu pirmojo pokalbio metu kyla rimtų abejonių, ar apskritai tiksliai vienas kitą suprantate, saugiausias sprendimas kitai pusei gali būti tiesiog nepradėti bendradarbiauti.

Todėl „susikalbėti“ yra per žema kartelė. Klausimas turėtų būti kitas: ar šia kalba galiu skambėti taip pat kompetentingai, įtaigiai ir patikimai kaip gimtąja? Jeigu abu partneriai tai gali – bendraukite tiesiogiai. Vertėjo nereikia.

Vertėjo kalbiniai gebėjimai gali dirbti jums

Visai kita situacija, kai užsienio kalbos nemokate, tačiau jus patikimai verčia profesionalus vertėjas – tiek raštu, tiek žodžiu. Tuomet pašnekovas gauna aiškiai, tiksliai ir natūraliai suformuluotas jūsų mintis. Jis girdi ne ribotą jūsų žodyną, o jūsų argumentus, kompetenciją, humorą ir gebėjimą įtikinti.

Geras vertėjas gali paskolinti jums savo kalbinį meistriškumą.

Profesionalo gebėjimas pasirinkti tinkamą registrą, terminiją ir kultūriškai natūralias formuluotes tam tikra prasme užsiskaito jums. Juk pašnekovas vertina bendrą bendravimo su jumis patirtį: kaip profesionaliai prisistatote, kaip tiksliai dėstote mintis, kaip atsakote į klausimus ir kaip lengva su jumis bendrauti. Vertėjas tampa beveik nematoma šios patirties dalimi.

Beje, kalbos ekonominę reikšmę rodo ir dar keletas tarptautinės prekybos tyrimų. Analizuojant 195 šalių duomenis nustatyta, kad komunikacijos paprastumas turi atskirą poveikį dvišalei prekybai, o vertimas ir vertėjai reikšmingai prisideda mažinant kalbinius komunikacijos barjerus.

Vertėja darbe

Beje, kalbos ekonominę reikšmę rodo ir Jacques Melitz kuruotas tarptautinės prekybos tyrimas. Analizuojant 195 šalių duomenis nustatyta, kad komunikacijos paprastumas turi atskirą poveikį dvišalei prekybai, o vertimas ir vertėjai reikšmingai prisideda mažinant kalbinius komunikacijos barjerus.

Tai svarbi mintis ir tinklaveikai. Kalba nėra dekoracija, kurią pridedame jau užmezgę verslo santykį. Ji yra viena iš priemonių, kuriomis tas santykis apskritai sukuriamas.

Brangiausiai gali kainuoti ne vertimas, o jo atsisakymas. 

Įsivaizduokime įmonę, vykstančią į tarptautinę parodą. Sumoka už stendą, kelionę, viešbutį, darbuotojų laiką, dizainą, reklamą ir pardavimo medžiagą. Investicija lengvai išauga iki kelių ar keliolikos tūkstančių eurų. Ir tada nusprendžiama sutaupyti keliems šimtams eurų profesionaliam prisistatymo lokalizavimui arba geram vertėjui. Tai keista ekonomika.

Sutaupoma pigiausioje visos grandinės vietoje, nors būtent ji gali nulemti, ar kitos investicijos atsipirks.

Blogas vertimas nebūtinai sukels skandalą. Dažniausiai nutiks kai kas daug paprastesnio – jūsų nepastebės, jumis nesusidomės arba nepanorės tęsti pokalbio.

Tada net nesužinosite, ką praradote. Todėl mezgant svarbius tarptautinius kontaktus klausimas turėtų būti ne „ar kaip nors susikalbėsime?“ ir net ne „kiek kainuoja vertėjas?“. Klausimas turėtų būti: Kiek mums kainuos, jeigu šio kontakto užmegzti nepavyks?

Kuo vertingesnis potencialus partneris, tuo mažiau racionalu taupyti jo užmezgimo kokybei. O profesionalus vertimas tokiu atveju nėra papildoma tinklaveikos išlaida. Jis yra jos dalis.

Ateitį užsitikrinsime rūpindamiesi kalba

Ateitį užsitikrinsime rūpindamiesi kalba

Ateitį užsitikrinsime rūpindamiesi kalba

Prūsai išnyko, Lietuvos bajorija nutautėjo, o saujelė XIX amžiaus idealistų pasirinko priešingą kelią. Sekame jų pėdsakais.

Raidžių kelias

Raidžių kelias

Nepelnytai primirštas XX a. kalbininkas Petras Jonikas apžvelgė, kaip lietuvių kalba persipynusi su pačios tautos likimu. Globalizacijos amžiuje lietuvių kalba, o ir tauta, vėl patiria iššūkių. Pažiūrėkime, kiek jie primena tai, ką tautai jau yra tekę išgyventi anksčiau.

Šiek tiek apie Petrą Joniką. Kaip kalbininkas jis atsiskleidė smetoninėje Lietuvoje, nuo 1927 iki 1940 metų. Tuomet jis buvo vienas iš pagrindinių kalbos normintojų. Prigalvojo daugybę naujadarų, tokių kaip žiebtuvėlis, orkaitė, pradmenys, pagreitis, rašyklė, iškyla, striukė ir kitų. Šiandien jie skamba visiškai natūraliai, bet anuomet buvo sąmoningai kuriami nuo nulio. Kaip ir dabar, dėl tokių naujovių užsitraukdavo daugelio rūstybę.

Apie Petrą Joniką esame anksčiau kalbėję  YT kanale. Nuoroda į pasakojimą.

Atsiverskime jo 1987 m. išleistą knygą „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje. Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“. Kadaise lietuviai ir latviai kalbėję viena kalba, sudarę vieną etninę grupę. Susiformavus atskiroms kalboms, keliai išsiskyrė. Tad mus išskyrė kalba.

Prūsai suvokietėjo, tačiau ilgainiui jų neliko nė pėdsako. Kurį laiką buvo vokiečiais savo žemėje, tačiau XX a. viduryje juos jau kaip vokiečius nuo jos nuvarė. Kur prūsų palikuonys šiandien?

Panašus likimas ištiko ir Lietuvos bajorus, kurie sulenkėjo. Ilgainiui jie taip pat buvo nuvaryti nuo savo žemės (komunistinė „ekspropriacija“, tremtis). Mes mažai ką žinome kur šiandien Radvilos, Sapiegos ar Oginskiai.

Panašūs procesai vyko ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Anglijoje prancūziškai kalbėjusi diduomenė arba nepastebimai išnyko, arba persiėmė liaudies kalba.

Petras Jonikas

Tad pirmoji P. Joniko išvada tokia: kalba sutelkia visuomenę, o atsiskyrusieji nuo kalbos atsiskiria nuo tautos ir ilgainiui išnyksta be pėdsako.

Antrą labai vertingą įžvalgą rasime paskaitę apie kovas dėl lietuvių kalbos ir tautinio orumo XIX amžiuje. Mes nė neįsivaizduojame, kokios stiprios anuo metu buvo lietuvybei priešiškos jėgos. Štai J. Šliūpas rašė: „apie Pernaravą bei Ariogalą pakeliui lietuviškai užkalbinti bajorai piktai atsakydavę lenkiškai, matyt, niekindami kalbančius lietuviškai (A 1884, 369). O Pašešupyje keli įkaušę jaunuoliai dvarininkaičiai aprėkę į viešbučio valgyklą atėjusius lietuvius už jų ten kalbėjimąsi lietuviškai, chamais išvadindami (A 1885, 398).“

Tokioje aplinkoje buvo girdėti vos keletas idealistų, kurie ėmėsi stiprinti tautinę savimonę, raginti, kad nereikia visko iš eilės periminėti iš kitų tautų. Šiandien jie puikiai visiems žinomi, jų vardais pavadintos gatvės: J. Basanavičius, V. Kudirka, J. Jablonskis, G. Petkevičaitė – Bitė ir kt. Įdomu pažymėti, kad V. Kudirka iš pradžių buvo kietas lenkofilas, manė, kad lietuviams rašyti ir tvarkyti dokumentus reikia lenkiškai. Bet vėliau, paskaitęs kelis „Aušros“ numerius, nuomonę iš esmės pakeitė ir pats ėmė leisti „Varpą“ – lietuvišką savimonę propaguojantį laikraštį.

Tad ir XIX amžiuje daugumai atrodė, kad mes mažučiai, nieko negebam ir kad norėdami įsitvirtinti turime remtis svetima kultūra. Saujelė šviesuolių persvėrė šią tendenciją. Kai pabudo nacionalinė savimonė, atsirado ir tautinė valstybė. Šiandien jau laikome savaime suprantama, kad anuomet ginti kalbą buvo žygdarbis. Bet, leiskite paklausti, ar darytumėte tą patį šiandien?

​Šiandien kalbos padėtis gana panaši. Vėl kyla pagunda persiimti svetima įtaka, neva taip būsime šviesūs ir pažangūs. Net valstybės institucijos menkai gina kalbą. Tad ir vėl esame ten, kur savo laiku buvo Daukantas, Basanavičius ir Kudirka. P. Joniko knyga leidžia pamatyti, kiek daug lemia su kalba susiję pasirinkimai.

Tad kalba mus veikia nepalyginamai labiau nei manome. Ji lemia kur bus mūsų vieta po keleto amžių. Gimtoji kalba sutvirtina tautinę savimonę, ryšį su savojo krašto žmonėmis. Tuo suteikia mums ateitį.

Tie, kurie stojo ginti kalbos, tapo nacionaliniais didvyriais ir buvo įrašyti į istorijos puslapius. O ką žinome apie tuos, kurie jiems priešinosi? Lūkesčiai nepasiteisino. Anose tautose, kurias kėlė pavyzdžiu, iškiliais netapo. Ilgainiui be pėdsako išnyko.

Tai tiek apie P. Joniko mintis. Šiandien šios įžvalgos žengia toliau. Šių dienų minties lyderiai tvirtina, kad kalbos kokybė turi lemiamos įtakos kiekvieno individo ateičiai. Apie parašiau el. knygą „Kalba – tai likimas“. Jai antrina ir Tomas Girdzijauskas, kuris radikaliai pasisako už dėmesį tam, kaip kalbi: „O žmonės nesupranta ir nesureikšmina subtilaus, bet lemtingo dalyko: kalbėdami – nesvarbu, ką jie bekalbėtų, ar patys sau, ar kitiems – jie kuria savo ateitį. Gerą arba blogą. Ne tik žodžiais, bet ir raidėmis.

Taigi, šiandien mes ir vėl kylame į kovą už kalbos puoselėjimą. Skirtumas lyginant su ankstesniais amžiais tik tas, kad dabar pabrėžiame būtinybę pradėti nuo savęs.

Užsienio kalbų mokėjimas skatina tarptautinę prekybą

Užsienio kalbų mokėjimas skatina tarptautinę prekybą

Užsienio kalbų mokėjimas skatina tarptautinę prekybą

Tyrimai atskleidžia, kad kalbinis artumas didina užsienio prekybos srautus vidutiniškai 44 proc.

Kalba ir tarptautinė prekyba

Kai kalbame apie tarptautinę prekybą, dažniausiai skaičiuojame tarifus, logistikos kaštus, darbo jėgos kainą, valiutų kursus ar mokesčius. Tačiau egzistuoja dar vienas, gerokai mažiau pastebimas veiksnys – kalba.

Ir jo ekonominį poveikį jau galima išmatuoti.

Korėjietiškai kalbantys regionai daugiau prekiauja su Korėja

2024 m. žurnale PLOS ONE paskelbtas Qingshu Xia ir Boxu Zhou tyrimas nagrinėjo Kinijos regionų prekybą su Pietų ir Šiaurės Korėja. Mokslininkai pasinaudojo įdomiu natūraliu istoriniu eksperimentu: dėl XIX a. pabaigoje vykusios korėjiečių migracijos Kinijos šiaurės rytų regionuose korėjiečių kalbos paplitimas labai skiriasi.

Autoriai analizavo 288 Kinijos apskritis ir 2000–2015 m. muitinės sandorių duomenis. Siekdami atskirti kalbos poveikį nuo kitų veiksnių, jie pritaikė instrumentinių kintamųjų metodą, pasitelkdami atstumą iki Hunčuno – istorinio korėjiečių migracijos centro.

Rezultatas įspūdingas: 1 % didesnė korėjiečių kalbą vartojančių gyventojų dalis buvo susijusi su maždaug 1,8 % didesne prekybos vertės dalimi ir 2,3 % didesne sandorių dalimi prekyboje su Korėjomis.

Dar įdomiau – tyrėjai bandė atsakyti ne tik į klausimą ar kalba padeda prekybai, bet ir kodėl.

Paaiškėjo, kad bendra kalba mažina informacijos asimetriją ir komunikacijos barjerus. Regionai, kuriuose korėjiečių kalba buvo labiau paplitusi, prekiavo įvairesnėmis prekėmis, naudojo daugiau prekybos bei transportavimo būdų. Kalbos poveikis labiausiai pasireiškė vadinamojoje ekstensyviojoje prekybos maržoje – ji padėjo atsirasti daugiau prekybinių ryšių, o ne vien padidinti jau egzistuojančių sandorių apimtį.

Kitaip tariant, mokėti partnerio kalbą svarbu ne tik todėl, kad lengviau susikalbėti.

Kalba padeda apskritai atrasti partnerį ir pradėti su juo verslą.

44 procentų efektas

Kinijos ir Korėjos pavyzdys nėra vienišas.

Ekonomistai Peter H. Egger ir Andrea Lassmann iš Šveicarijos KOF ekonomikos instituto atliko gerokai platesnę kalbos poveikio tarptautinei prekybai metaanalizę. Jie surinko net 701 kalbos poveikio įvertį iš 81 akademinio tyrimo.

Jų išvada: šalys, turinčios bendrą oficialią arba plačiai vartojamą kalbą, vidutiniškai pasižymi maždaug 44 % didesniais tiesioginiais dvišalės prekybos srautais.

Žinoma, tai nereiškia, kad išmokę vokiečių kalbą kitą rytą Vokietijai parduosime 44 % daugiau lietuviškų prekių. Tačiau tai reiškia kai ką strategiškai svarbesnio.

Kalbinis artumas mažina prekybos barjerus.

Tarptautiniame versle reikia surasti partnerį, suprasti jo poreikius, pristatyti pasiūlymą, derėtis, sudaryti sutartį, spręsti nesusipratimus, aptarti techninius klausimus ir – ne mažiau svarbu – sukurti pasitikėjimą.

Kiekviename iš šių etapų kalbos barjeras yra papildoma trintis.

Kuo jis mažesnis, tuo lengviau vyksta prekyba.

Bet juk visi kalba angliškai?

Anglų kalba neabejotinai tapo pasauline verslo lingua franca. Ji leidžia lietuviui derėtis su vokiečiu, japonu ar prancūzu nemokant jų kalbų. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad kitų kalbų ekonominė vertė išnyko.

Jacques Melitz ir Farid Toubal tyrimai rodo, kad kalbos poveikis prekybai nėra vien gebėjimas techniškai perduoti informaciją. Svarbūs ir tiesioginė komunikacija, kultūriniai bei etniniai ryšiai, pasitikėjimas, vertimas ir galimybė naudotis kalbiniais tinklais. Jų vertinimu, bendras kalbinių veiksnių poveikis gali būti bent dvigubai didesnis, nei parodytų paprastas rodiklis „šalys turi / neturi bendrą oficialią kalbą“.

Čia atsiranda labai svarbus skirtumas tarp galėjimo susikalbėti ir gebėjimo kurti santykį.

Anglų kalbos gali visiškai pakakti tarptautiniam sandoriui įvykdyti. Tačiau partnerio gimtoji kalba gali padėti prie to sandorio apskritai prieiti. 

Ką tai reiškia Lietuvai? Manau, čia verta kalbėti ne vien apie švietimo, bet ir apie ekonominę politiką. Jeigu norime stiprinti ekonominius ryšius su Vokietija, Skandinavija, Lenkija, Prancūzija ar kitomis strateginėmis rinkomis, turėtume klausti ne tik:

„Kiek mūsų žmonių moka angliškai?“, bet ir „Kiek mūsų žmonių moka mūsų svarbiausių prekybos partnerių kalbas?“

Vokiečių, lenkų, prancūzų, švedų ar kitų kalbų mokymas nėra vien humanitarinis išsilavinimas. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti labai praktiška eksporto veiksnys.

​Eksporto vadovas, mokantis tik anglų kalbą, gali puikiai aptarnauti tarptautinę rinką. Tačiau eksporto komanda, kurioje yra žmonių, galinčių su svarbiausiais klientais kalbėti jų kalba, turi papildomą konkurencinį pranašumą.

Nes verslas vyksta ne tarp valstybių ir ne tarp logotipų. Verslas vyksta tarp žmonių. O žmonės labiau pasitiki tais, su kuriais galima užmegzti artimesnį ryšį.

Todėl užsienio kalbų mokėjimą verta vertinti ne tik kaip kultūrinį kapitalą. Tai ir ekonominis kapitalas.

Šaltiniai:
Xia & Zhou (2024), „The impact of common language on international trade“
Egger & Lassmann, „The Language Effect in International Trade: A Meta-Analysis“

Paveiki komunikacija: nuo dėmesio iki pasitikėjimo

Paveiki komunikacija: nuo dėmesio iki pasitikėjimo

Paveiki komunikacija: nuo dėmesio iki pasitikėjimo

Dėmesys atveria duris. Įtaka palieka pėdsaką

sutelktos įtakos tekstai

Paveiki komunikacija prasideda nuo gebėjimo patraukti dėmesį, tačiau tikroji jos vertė atsiskleidžia tada, kai dėmesys virsta pasitikėjimu.

Sabri Suby, reklamos agentūros „King Kong“ savininkas, išgarsėjo ikonine tapusia fraze, kad  šių dienų valiuta yra dėmesys. Kai informacijos srautai tokie nepakeliami, žmonės tapo išsiblaškę, o sunkiausia užduotis yra pritraukti ir išlaikyti jų dėmesį. Todėl, pasak Suby, tas, kuris gaus dėmesio, sulauks ir pajamų: „Rinka pirma apipila dėmesiu, ir tik vėliau pinigais“, –  sako Suby.

Siekti dėmesio produktui ar įmonės vardui jis siūlo drastiškais būdais: „Vienintelis esminės svarbos elementas šiame procese – atrasti dėmesį patraukiantį antraštės tekstą, kuris akimirksniu užkabintų skubančius klientus, čiuptų juos už gerklės ir sukurtų tokią intrigą, kuri priverstų juos pasidalyti savo kontaktiniais duomenimis.“

Tokia strategija gal ir optimali reklamos agentūrai, kurios užduotis yra bemat pasiekti pardavimų ir parodyti užsakovui, kad reklamai skirti pinigai duoda norimą grąžą.

„Magistrai“ žengia kiek kitu keliu: siekti ne dėmesio, bet įtakos. Žinoma, patraukti dėmesį yra nepamainomas žingsnis – nieko nepasieksi, jeigu tavęs apskritai nepastebės. Tačiau svarbiausia, kas vyks po to. Viską lems tai, kaip auditorija priims tavo žinią. Jeigu pagrindinis tikslas yra parduoti didelius kiekius nebrangaus produkto, tai gal ir nebūtina kvaršinti galvos dėl ilgalaikio poveikio. Tačiau daugumai mūsų svarbiausia yra susikurti stabilią reputaciją, kuri mums padėtų pasiekti ilgalaikių tikslų.

Tokiu atveju jau reikia ieškoti būdų ne dėmesiui patraukti, o įtakai pasiekti. Todėl esminis dalykas yra dėmesį paversti pasitikėjimu. Ir nieko baisaus, jeigu dalį pritraukto dėmesio išbarstysime. Esmė yra pasiekti išliekančio poveikio tiems, kurie žinią sutiko palankiai.

Tam buriame šalininkus ir stipriname prekės ženklą. Kaip sako Juozas Statkevičius, pusę gyvenimo dirbame reputacijai susikurti, o kitą pusę – reputacija dirba mums. Žinoma, sumaniai kuriant įtaką pusės gyvenimo tam veikiausiai neprireiks, bet verta pabrėžti, kad šis kelias yra gerokai ilgesnis nei vien patraukti dėmesį.

„Magistrams“ svarbu viskas, kas padeda pasiekti tokios ilgalaikės įtakos. Tai tvirta vertėjo laikysena svarbių renginių metu, solidi kalba, poetiniai elementai, gimtakalbiai redaktoriai, teksto pritaikymas kultūriniam kontekstui ir daug kitų dalykų. Vertėjas yra žinią perteikiantis tarpininkas. O tarpininkai bendraujant turi nepadoriai daug svorio. Pavyzdžiui, kai du žmonės pykstasi, juos daug greičiau sutaikys taikdarys iš šalies. Tam yra net atskiras mokslas ir netgi verslas – mediacija.

„Magistrai“  vis labiau susitelkia į tai, kad kuriama žinia padėtų užsakovams pasiekti įtakos. Žinoma, mes kaip vertėjai negalime kurti žinios vien savo nuožiūra, tačiau, nepažeisdami vertėjo etikos, galime parinkti kalbines priemones, kurios padėtų informacijos sėklai kristi į palankią dirvą.

Šiuo požiūriu darbą su tekstu geriausia lyginti su fotografija. Visi galime fotografuoti mobiliuoju telefonu. Tačiau nufotografuoti taip, kad pagautas kadras taptų paveikus ir atmintyje įstrigtų ilgam, geba tik fotografijos meistras. Jo kurtų nuotraukų poveikis nepalyginamai stipresnis. Ir yra daugybė atvejų, kai tiesiog negalime sau leisti nepasinaudoti profesionalaus fotografo paslaugomis.

Su kalba lygiai taip pat.  Tik, kaip sakome „Magistruose“, vaizdai padaro pirmąjį įspūdį, o žodžiai – išliekantį.

Tad prieš kurdami tekstą pirmiausia paklauskite savęs, kiek jums svarbu poveikis. Kuo svarbiau, tuo daugiau priežasčių jį patikėti žodžio meistrams.

Secret Link