There is no concept — there is nothing

There is no concept — there is nothing

There is no concept — there is nothing

Tikrovę diktuoja kalba

Pirmiausia šis turinys pasirodė kaip „Tiško kanaliuko“ 5-ji laidelė. Bet, kaip sakoma, tai buvo seniai ir netiesa.

Liudvikas Vitgenšteinas, XX amžiaus austrų filosofas, paskelbė šokiruojantį teiginį: jei kas ir egzistuoja, tai tik todėl, kad tas reiškinys jau yra kalboje. Šią mintį verta pakartoti. L. Vitgenšteinas tvirtina, kad jei žodžio „parakas“ nežinote, tai yra, niekada tokio žodžio negirdėjote, parakas, kaip reiškinys, jums neegzistuoja. Neegzistuoja ta prasme, kad nematysite prieš jūsų nosį padėtų parako miltelių, nes nesate girdėję, kad tokie apskritai egzistuoja. Filosofas tvirtina, kad tikrovės reiškinius kuria ne išoriniai matomi vaizdai, o kalbos sąvokos.

Sunku patikėti kad taip gali būti. Nejau žmogus, niekada nematęs saulės, jos ir nepamatys? Pasirodo, taip gali būti. Niekada saulės nematęs žmogus patekęs į pasaulį (tai yra po saule) bus apakintas, nežinos kur dėtis ir mėgins grįžti į savo urvą, iš kur ir atkeliavęs. Jis pamatys akinimą, o ne saulę. Gali pamatyti žemę ar medį, jei tokios sąvokos jo galvoje jau egzistavo, tačiau nepamatys nieko, kam jo galvoje nėra kalbinių atitikmenų.

 Josephas Banksas ir HMS Endevour

1770 metais anglų botanikas Josephas Banksas keliavo su garsiuoju kapitonu Jamesu Cooku. HMS Endevour priartėjo prie Australijos krantų, kur dar niekada nebuvo atplaukęs joks europiečių laivas. Plaukė visai greta kranto, anglai iš laivo puikiai matė vandenyno krante triūsiančius čiabuvius. Atstumas, pasak J. Bankso, nesiekė nė pusės mylios, taigi puskilometrio. Tačiau, jo didelei nuostabai, atvykėliai visiškai nesudomino krante dirbusių žmonių. Jų ten būta pakankamai daug, bet nė vienas nemetė, ką daręs, ir nepuolė domėtis, koks gi stebuklas pasirodė jūroje.

Daug kas teigia, kad tai arba išgalvota istorija, arba kad tam yra kitas paaiškinimas. Pavyzdžiui, Wikipedijoje rašoma, kad veikiausiai aborigenai nusiuntė savo pasiuntinius domėtis, kas gi ten pasirodė, o kitiems nebuvo reikalo nė akių pakelti. Man būtent ši versija skamba kaip absoliutus mitas. Įsivaizduokite, lauke greta jūsų pasirodė ateivių laivas, jie išlipo ir sukinėjasi aplinkui. Ar tikrai neatsisuksite pasidomėti?

Atrodytų, Vitgenšteino tvirtinimas yra visiška nesąmonė ir tikrai be vargo galima pateikti pavyzdžių, kur žmonės sąvokų nežino, o reiškiniai dar ir kaip juos veikia. Pavyzdžiui, anksčiau žmonės nežinojo, kas yra mikrobai, todėl nesaugojo žaizdų nuo purvo. Mirdavo, nors ir nežinojo, kodėl tiksliai.

Žinojo, kad miršta dėl žaizdos. Tik sakydavo, kad nubaudė D-as. Atrodytų, tamsuoliai ir neišmanėliai — pateikė nieko bendra su tikrove neturinčią priežastį. Tačiau neskubėkite. Apsikeiskite su tais senovės žmonėmis vietomis ir nusiteikite, kad pats galbūt kai ko nežinote. Jeigu purvas ne visada reiškia mirtį nuo sužeidimų, tada kas lemia, ar žmogus pasigaus sveikatai pavojingą užkratą? Tikriausiai atsakysite, kad imunitetas. Tačiau ar gali taip būti, kad vieno žmogaus imunitetas silpnesnis, jis gauna net didesnį kiekį užkrato mikrobų, o vis tiek suserga sveikesnis, gavęs jų mažiau?

Jei sakysite, kad tai neįmanoma, vadinasi medicinos visai neišmanote. Medicina pilna visokių mįslingų atvejų. Tikimybė užsikrėsti be abejo didesnė pirmajam, tačiau tikimybė todėl ir yra tikimybė, kad nieko negarantuoja. O jei taip, atsakymo kodėl užsikrėtė ne tas, kuris pagal mokslinę teoriją turėjo užsikrėsti, neturite. O tie senovės gyventojai turi. Jie jums nesusimąstydami pasakytų, kad viską lemia D-vo valia. Vadinasi D-vas nurodinėja ir mikrobams.

Tarkime, D-vu netikite, numosite ranka dar kartą pasakę, kad tie žmonės buvo tamsuoliai. Tačiau įsivaizduokite savo reakciją, jeigu D-vo sampratos jūsų galvoje apskritai nebūtų. Tokiu atveju jūsų lauktų suglumimas. Imtumėtės aiškintis, kas tas „D-vas“. Tačiau negavę atsakymo, apie D-vo bausmes patikimai pamirštumėte. Nėra sąvokos — nėra ir reiškinio.

Kelias į paslėptą tikrovę

 Tokią reakciją ne tik galima numanyti, bet ir moksliškai pagrįsti. Įgyvendinant Anglijos švietimo projektą „Oksfordo kalbos ataskaita“ (Oxford Language Report) paaiškėjo, kad vaikai, kurie žino mažiau žodžių, prasčiau mokosi, vis labiau atsilieka ir yra linkę mesti mokyklą. Apie tai, be kita ko, kalbėjome mūsų laidelėje.

Vaikai reaguoja taip pat, kaip tas suaugusysis, kuriam D-vo sąvoka nežinoma. Vaikus apima sumišimas, jiems vis sunkiau sekti, ką kalba mokytojas ir bendraklasiai. Norisi viską mesti ir užsidaryti pažįstamame pasaulyje. O mokslus metęs vaikas greitai pamiršta, ko gilioje kančioje mokėsi. Taip vaiko pasaulio ribas nulemia jo kalbinių gebėjimų ribos.

Taigi esu linkusi manyti, kad Vitgenšteinas buvo teisus. Tikrovės reiškinius mums diktuoja ne akys, o kalba. Mūsų suvokimas prisitaiko prie mūsų kalbos gebėjimų. Atitinkamai, kalba, kurią vartojame ir kurią puoselėjame (ar priešingai, esame apleidę), formuoja mūsų gyvenimą.

Jei taip, tada kalbos tema gyvenime yra pati svarbiausia. Apie ją turėtų suktis visos kitos temos. O mums nelieka nieko svarbesnio, kaip nepaliaujamai puoselėti kalbos įgūdžius.

Šiek tiek apie mus. Labai plačias galimybes pasaulyje atvertų nepriekaištinga anglų kalba. Kaip to pasiekti — „Vertimo biuras Vilniuje. Sutvirtinkite santykius su tiksline auditorija“.

The matter is serious

The matter is serious

The matter is serious

Taikliai pajuokavus, kyla juoko banga. Bet ką tai mumyse keičia?

Juokas — vidinių pokyčių pranašas

Kad juokai — dalykas rimtas, žino visi. Kaip įrodymą dera priminti, kad prie Stalino ar Hitlerio už juokus iš oficialios valdžios sodindavo į kalėjimą. Šaltojo karo metais JAV ambasada, norėdama sekti tikrąsias nuotaikas sovietinėje visuomenėje, rinko ir analizavo sovietinius anekdotus. Kai „Dviračio žinių“ juokai apie vieną ar kitą veikėją ypač išpopuliarėja, tai puikiai atspindi, ką apie jį mano plačioji publika ir kokius jausmus jam puoselėja, ar net kas jo laukia netolimoje politinėje karjeroje. Jei sugebi valdžią pajuokti ir taip prajuokinti kitus, vadinasi nebijai, o tuo pačiu valdžios baimę išsklaidai ir kituose. Tai — veiksmingas priešnuodis mėginimams valdyti pasitelkiant bauginimus.

Ko gero, esate girdėję apie Marką Gungorą ir jo seminarų bei knygų seriją „Per juokus į geresnę santuoką“. Taigi, humorą mėgsta visi. Jis net nesutaikomus priešininkus ar skirtis pasiryžusius sutuoktinius suartina, o galiausiai ir sutaiko.

Be to, humoras padeda mokytis. Humoro sukeltą gerą jausmą ir su juo susijusią informaciją įsimename ilgam. Mano žmona Diana, VU Vertimo studijų katedros dėstytoja, sako, kad humoras jai labai padeda mokyti studentus — rezultatai tiesiog neįtikėtini! 

Šį turinį galite žiūrėti vaizdo įrašo pavidalu

Antra vertus, būna juokų, nuo kurių stingsta kraujas. Tai patyčios. Nuo jų nedaug atsilieka humoras, skirtas sumenkinti vieną ar kitą tautą ar religiją. Pavyzdžiui, anekdotai apie čiukčius ar žydus palieka gilų įspaudą daugybės kartų sąmonėje. Neva, šios tautos vertos pašaipų dėl tam tikrų jų savybių — neišsilavinimo ar godumo, nors realiai anekdotai apie čiukčius pradėti skleisti dėl to, kad rusams teko ne vieną dešimtmetį pavargti siekiant juos pavergti. Gal būtent dėl šio stipraus humoro poveikio kai kurių religijų, pavyzdžiui islamo, atstovai už juokus ar pranašo karikatūras pasiryžę žudyti?

Tad kokia gi magija čia slypi? Ką tokio savyje turi sėkmingas pajuokavimas? Mokslininkai išsiaiškino, kad pasakojimą juokingu daro dar ir tai, kad jį suvokiame kaip geranorišką aktą. Kad ir šiuo atveju, matydami juokingai paprastus piešinukus, susidorojimo nevertiname rimtai, nes animatorius mūsų dėmesį nukreipia į kvailą buivolo elgesį.

Kodėl šis iš pirmo žvilgsnio kvailokas filmukas mums sukėlė šypseną? Štai čia ir aiškėja didžioji humoro paslaptis. Kaip jau minėjau laidelės pradžioje, humoras kelia stiprius jausmus. O jausmai lemia realius pokyčius. Tad humoras, galima sakyti, yra tepalas, kuris sumažina realybėje egzistuojančią trintį ir palengvina pokyčius. Veikia tarsi subtilus, tačiau pastebimas stumtelėjimas į sąmoningesnį gyvenimą. Nes kiekviename juokų epizode visada yra ir dalelė tiesos, kurią prisitaikome sau ar situacijai. Blogybes atmetame ir tarp eilučių per jausmą sutartinai reiškiame valią, kad vaizduojama kvailystė nunyktų. Vadinasi, juokas yra paveikus įrankis įveikti kvailą ir gyvenimą nuodijantį elgesį, ar jo šaltinis būtume mes patys, ar kiti.

Panaši tema: straipsnyje „Gyvenimo sinkopė“ pasakojama apie izraeliečių išrastą mokslinį požiūrį į pokyčių valdymą.

Taigi, humoras gali tapti pokyčius pranašaujančia ir formuojančia jėga. Žinoma, daug priklauso nuo jo turinio ir paskirties. Puiku, jei jis kuria gerą nuotaiką ir mažina įtampą, bet visuomet svarbu atminti, kad nejuokautume kažkieno išlikimo sąskaita. Galų gale, juk tinkami juokai skirti ne įskaudinti, o priešingai — pagydyti.

Lithuanian–Swedish translation as a key to the Scandinavian countries

Lithuanian–Swedish translation as a key to the Scandinavian countries

Lithuanian–Swedish translation as a key to the Scandinavian countries

Šiandien vartai į Skandinaviją labiau atsivertų, jei prabiltume jų kalbomis. Ar galime ir ar verta?

Šiandien vartai į Skandinaviją labiau atsivertų, jei prabiltume jų kalbomis. Ar galime ir ar verta?

Barjeras taptų tiltu

Lietuvių — švedų ir švedų — lietuvių kalbų vertimai yra pagrindinis kalbos langas į Skandinavijos pasaulį. Tai draugiškos, supratingos šalys. Tai ir turtingos rinkos. Tačiau esama kalbos ir kultūros barjero. Tik kas, jei šį barjerą galėtume paversti tiltu? Tam reikia pasitelkti lietuvių — švedų kalbų vertėjus.

Neįtikėtina nauda, kurią atveria lietuvių švedų kalbų vertimas

Su skandinavų šalimis paprastai bendraujame anglų kalba. Tačiau kas, jei prabiltume nepriekaištinga jų gimtąja kalba? Tai būdas atkreipti į save dėmesį. Apie šį būdą retas kuris pagalvoja. Rašykime jiems žinutes švediškai, norvegiškai, daniškai ir netruksime tapti sensacija kitame Baltijos jūros krante!

O kiek ta žinia bus kokybiška ir paveiki, priklauso nuo dviejų dalykų: nuo pačios žinios aktualumo ir nuo jos paveikumo. Švedų — lietuvių kalbų vertimas skirtas suteikti žiniai paveikumo. Tačiau netrukus pamatysite, kad jis nemaža dalimi lemia ir žinios aktualumą.

Tikrai geras vertimas — kai žinia gavėjui skamba kaip gimtoji

Pirma pasistenk suprasti, tik tada kalbėk pats

Kaip vertimas veikia siunčiamos žinios esmę? Veiksmingas bendravimas vyksta tuomet, kai savo žinutę pritaikome pašnekovui. Kiekvienas turi savo pasaulėžiūrą, vertybes ir poreikius. Jeigu jų nesuprasime ir viso labo sieksime, kad suprastų mus, pašnekovui norėsis užsikimšti ausis. Net jei rėksime per garsiakalbį. Žinia, kaip sėkla, turi kristi į parengtą dirvą.

Todėl ji turi būti sudėliota taip, kad įvertintų, ką žinios gavėjas žino ir mąsto šiandien. Atsižvelgę į jo perspektyvą, galime tikėtis ją paveikti. Bet pirmiausia teks parodyti, kad jį suprantame ir kad tarp mūsų esama sąlyčio taškų. Be šito mūsų nesiklausys.

Kai kalbi, pasirūpink, kad tavęs būtų malonu klausytis

Taigi pasirūpinome, kad mūsų žinia būtų aktuali. Toliau seka kalbos stiliaus niuansai. Kalba turi būti aiški, lengvai suprantama, pageidautina, kad nors kiek žadintų emocijas. Nuo to, kaip pateiksite savo žinią, priklauso kokį įspūdį paliksite žinutės adresatams.

Suprasti, kiek iš tiesų lemia kalbos stilius, padės tokia analogija. Muzikos galite klausytis ir per menkutį grotuvą. Bet ji nuskambės visai kitaip, jeigu tą patį įrašą paleisite per galingą garso sistemą. Muzikos turinys tas pats, o garso parametrai net labai kitokie. Tokio pat skirtumo galite tikėtis ir skyrę reikiamo dėmesio savo tekstų (tiek rašytinių, tiek žodinių) stiliui.

„Magistrai“ kuria tekstus, kurie imponuoja švedams

Jei turite reikalų su skandinavų pasauliu, jei norite jiems ką nors pranešti, arba priešingai, norite Lietuvai pranešti kokią nors žinią iš mūsų šiaurinių kaimynų, tuomet šiame kelyje jums labai patalkintų vertėjų biuras „Magistrai“. Biuro vertėjai ne tik išvers jūsų žinią ir ne tik padarys tai ypač kokybiškai. „Magistruose“ Jūsų žinia bus pritaikyta kultūrinei aplinkai, atsižvelgiant į švedų mentalitetą, nusistovėjusius stereotipus ir kultūrinius poreikius. Kitaip tariant, „Magistrai“ parengs tekstą taip, kad Švedijoje jį norėtų skaityti ir kad jūsų žinia rezonuotų.

Be to, „Magistrai“ pasirūpins ir jūsų žinutės stiliumi. Čia jūsų tekstus suredaguos gimtakalbiai švedų kalbos redaktoriai. Žinia bus parengta taip, kad kuo labiau sutrumpintų jūsų kelią į tikslinės auditorijos širdis.

O tai reiškia, kad kalbos ir kultūros barjeras gali tapti jūsų galimybe. Kreipdamasis į švedus (ar kitas skandinavų tautas) jų nepriekaištinga kalba, gerai apgalvota žinute, galite padaryti puikų įspūdį. O geras pirmasis įspūdis — pusė darbo.

Labai nudžiungame, kai užsienietis prabyla mūsų kalba

Taigi „Magistrai“ pasirūpins ne šiaip geru švedų — lietuvių kalbų vertimu. „Magistrai“ pasirūpins, kad jūsų tekstai taptų paveikūs ir padėtų jums kiek įmanoma greičiau ir sklandžiu pasiekti savo tikslų. O jei įtikinome, kad svarbūs tekstai būtinai turi tapti ir paveikūs, kviečiame pažiūrėti „Magistrų“ sukurtą trumpą laidelę apie sutelktos įtaigos tekstus ir, kai atsiras poreikis, susisiekti su tokių tekstų kūrėjais.

Culturally adapted translation

Culturally adapted translation

Culturally adapted translation

Iš pirmos dienos kuria tvarų santykį su būsimais klientais

lokalizacija

Lokalizuoti tekstą reiškia prabilti į gavėją jo vidine kalba

Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra lokalizacija, dar vadinama kultūriniu vertimu, ir kaip šis reiškinys padeda užmegzti tamprų ryšį su tikslinėmis auditorijomis.

„Toyota“ reklaminė nesėkmė

2014 m. „Toyota“ pradėjo savo „Camry” modelio reklamos kampaniją ir tam pasirinko originalų šūkį „The One and Only“. Angliškai viskas paprasta ir aišku: kito tokio automobilio nėra. Tačiau Lietuvoje ši reklamos kampanija sužlugo vos tik pasirodžiusi viešumoje. Mat „Toyota“ reklamos vadybininkai nepastebėjo rimtos vertėjo į lietuvių kalbą klaidos, kuris gamintojo reklaminį šūkį išvertė pažodžiui — „Vienas ir vienintelis“. Lietuviškai tai skamba lyg pakartotum žodį „vienas“ du kartus. Norėdami perteikti mintį, kuri nuskambėjo originale, turėtume sakyti „Vienintelis ir nepakartojamas“.

Šis neapsižiūrėjimas bendrovei „Toyota“ kainavo vietos reklamos kampaniją, kuri netrukus dingo iš viešumos. Matyt gamintojui visai nesinorėjo, kad jų „vienintelis ir nepakartojamas“ asocijuotųsi su neraštingumu.

Toyota reklama. The One and Only

„The One and Only“ reklama

Kaip įsitikinti, kad vertimas rezonuos tikslinei auditorijai

Tai buvo ne tik kultūros prasme neadaptuoto, bet ir apskritai nevykusio vertimo pavyzdys. Tačiau jis mums padės gerai suprasti, ko galima pasekti adaptavus kalbą vietos auditorijai.

Nuoroda į susijusį straipsnį: pasaulinės ekonomikos maisto grandinės viršūnėje neišvengiamai tie, kurie gerai moka anglų kalbą. Kaip ši įžvalga padėtų verslui užimti geresnes pasaulines pozicijas straipsnyje „Lietuvių — anglų kalbų vertimas: mūsų langas į pasaulį“.

Lokalizacijos vaidmuo

Terminas, naudojamas tokiam kalbos adaptavimui tikslinei auditorijai, yra lokalizacija. Lokalizacija gali būti vietinė ar tarptautinė. Vietinė — kai perrašote tą patį turinį ta pačia, tik kitos demografinės grupės kalba. Pavyzdžiui, iš neutralios į jaunimo kalbą.

Universalus lūkestis, kad kiti prie mūsų prisitaikys

Tarptautinė — tai vertimas į kitą kalbą, atsižvelgiant į ta kalba kalbančios visuomenės mentalitetą, papročius, normas, kas gerai ir tinkama. Paprasčiau tariant, tai vertimas iš vieno mentaliteto į kitą. Štai pavyzdys, kaip tai atrodo. Tarkime, esate bendrovė arba privatus asmuo ir siunčiate pasiūlymus bendradarbiauti amerikiečiams ir į Saudo Arabiją. Jeigu kreipėtės į premium klasės vertėjų biurą ir jeigu užsakėte lokalizacijos paslaugą, Amerikai skirtą pasiūlymą verčiantis vertėtas turėtų paminėti, kad žinutę turi lydėti geresnės nuotraukos ir labiau pasitikintis pristatymo tonas. O į arabų kalbą verčiantis vertėjas jums praneš, kad pernelyg daug kalbate apie patį pasiūlymą, kad pirma reikia papasakoti apie save, kaip apie asmenį, ir tik tada eiti toliau.

Daugiau nei vertimas

Kaip matote, lokalizaciją atliekantis vertėjas (tai gali atlikti ir kalbos redaktorius) apmąstys jūsų siunčiamos žinios poveikį tos kultūros atstovams ir patars, ką atimti, pridėti ar pakeisti, kad maksimaliai padidėtų tikimybė sulaukti palankaus rezultato, kiek tai priklauso nuo teksto. Kitaip sakant, lokalizacija yra skirta priversti tekstą jums dirbti našiau.

Lokalizacija — papildoma paslauga, kurią paprastai teikia premium klasės vertėjų biurai. Vertimų administratoriai, peržvelgę užsakymą ir nutarę, kad ši paslauga jums galėtų būti naudinga, paprastai pasiūlys ją užsisakyti. O jeigu nepasiūlytų — pasiteiraukite patys.

Ši paslauga atsirado palyginti neseniai, kainos ir praktika skiriasi. Paprastai kultūrinis adaptavimas kainuos papildomus 10–50 proc. nuo vertimo kainos, bet reklaminių tekstų atveju gali išbranginti užsakymą net ir dešimteriopai. Tad kiekvienu konkrečiu atveju patys spręskite, kiek jums to reikia.

Profesionalių vertimo paslaugų svarba

Kai atėjus dirbtinio intelekto erai daug kas pradėjo džiūgauti, kad nuo šiol viską versis patys ir kokiomis tik nori apimtimis, profesionalūs vertėjai patraukė priešinga linkme. Jie susitelkė į tuos vertimo aspektus, kurių mašinos atlikti negali. Paprastai mašininis vertimas — monotoniškas, jame lieka sunkiai išgaudomų klaidų. Iš pažiūros atrodo, kad tekstas tinkamas, o geriau įsižiūrėjus supranti, kad bevertis.

Nuoroda į susijusį straipsnį: apie galimybes tobulai parengti tekstus užsieniui: „Tekstų į užsienio kalbas redagavimas Vilniuje“.

Vis dažniau tampa atpažįstama, kad tekstą rašė ne žmogus. Jeigu tekstas jums labai svarbus, tarkime, atvertų pelningų užsakymų ar patrauklių karjeros perspektyvų, nejau norėtumėte rizikuoti palikti tokį įspūdį?

Su dirbtinio intelekto generuotais tekstais bus taip pat, kaip su telefonu darytomis nuotraukomis. Jų gali prifotografuoti kiek nori, bet tokios nuotraukos kitiems — bevertės. Jei norite iš fotografijų išspausti naudos, jos privalės būti meniškos. Pavyzdžiui, kad ir Mariaus Jovaišos išleista „Neregėta Lietuva“.

Dėl naujausių technologijų vertėjams sumažėjo grynai mechaninio darbo, tad jie susitelkė kurti įtaigius išliekamos vertės tekstus. Lokalizacija, arba teksto pritaikymas tikslinei auditorijai — viena iš pasitelktų priemonių. Kituose straipsniuose — apie tai, ką dar galima išspausti iš šiuolaikinio, į DI erą įžengusio profesionalaus vertimo.

Vyro veidas

Žodžiai, pasiekiantys gerokai giliau

Susijusi nuoroda: „Šiandien vartai į Skandinaviją atsivertų labiau, jei prabiltume jų gimtosioms kalbomis. Ar galime ir ar verta?

Pagrindinė mintis

Kultūrinė adaptacija vertime yra būtinas žingsnis norint patikimai megzti ryšius su užsienio partneriais ar auditorijomis. Suprasdami ir gerbdami kultūrinius skirtumus, vertėjai gali užtikrinti, kad vertimai būtų ne tik tikslūs, bet ir tinkami bei patrauklūs tikslinei auditorijai. Prekės ženklai, siekiantys greitai ir patikimai įsitvirtinti užsienio rinkose, turi skirti reikiamą dėmesį lokalizacijos reikalavimams. Svarbu ne pasitaupyti, ne priskaldyti malkų, bet žengti su stiprų įvaizdį kuriančia komunikacija. Pirmąjį įspūdį būtų itin sunku, jei išvis įmanoma, pakeisti.

A skill like the goose that lays golden eggs

A skill like the goose that lays golden eggs

A skill like the goose that lays golden eggs

Geras vertimas prisideda prie tarptautinės reputacijos

kalbos įgūdžiai

Kalbos įgūdžiai – menas versti žodžius auksu

Gerokai susitraukusiame pasaulyje, gebėjimas veiksmingai bendrauti su kitų šalių, požiūrių ir kultūrų atstovais yra ne tik retas, bet ir būtinas. Iš pažiūros atrodo paprasta ir daugelis nesusimąstydami atšautų, kad puikiai bendrauja su kitokiais žmonėmis. Tačiau visuomenė, jau nekalbant apie visą pasaulį, vis labiau skaldosi į grupes. Dažnas netgi renkasi ar net prieš savo valią puola į vienatvę. Tas verčia daryti priešingą išvadą — gebėjimas bendrauti su kitaminčiais ir kitos aplinkos atstovais yra retas įgūdis, prilygstantis aukso kiaušinius dedančiai žąsiai.

Vertėjai yra šių gebėjimų flagmanai. Jie lyg tiltas, jungiantis įvairias kultūras ir suartinantis žmones iš skirtingų šalių ir žemynų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pasitelkus meistriškai atliktą vertimą įveikti kliūtis, trukdančias bendrauti su kitų šalių auditorija.

Skirtumas tarp paprasto ir kultūrinio vertimo

Geri vertėjai į bendravimą žvelgia kiek kitaip negu daugelis žmonių. Vertėjų pasaulyje laikoma savaime suprantamu, kad jeigu tavo išsakytos minties nesuprato — kaltas esi tik tu pats. Galima garantuoti, kad perskaitę vertimą ir nieko nesupratę, žmonės atsigręš būtent į vertėją. Niekam ir į galvą nešaus kaltinti autoriaus. Vertėjas puikiai žino, kad darbui tinkamai atlikti, būtina įsiglinti, gerai suprasti ir aiškiai perteikti mintį taip, kad viskas būtų absoliučiai aišku ir išverstos žinios adresatams.

Tad puikus vertėjo darbas neapsiriboja tiksliu sakinių sudėliojimu vertimo kalba. Dar būtina apgalvoti, kaip siunčiama žinia turi nuskambėti, kad tikslinė auditorija ją priimtų būtent taip, kaip to siekė autorius. Tikrai geras vertėjas yra ir šiek tiek Figaro: išgirdo vienaip iš vienų, pasakė kitaip kitiems, o galiausiai — visi susikalbėjo ir laimingai sugyvena.

kalbėti mokomės visą gyvenimą

Tikrovę kuriame iš žodžių. O kiek dėmesio savo žodžiams skiriate jūs?

Rekomenduoju perskaityti: apie neišnaudojamas reklamos kūrimo galimybes straipsnyje „Rinkodaroje nėra vietos grožinei literatūrai???

Profesionalūs vertėjai kultūrinius skirtumus sudėlios jūsų naudai

Profesionalūs vertėjai yra kitų kultūrų pasaulio vedliai. Jie gerai išmano originalo ir vertimo kalbų kultūras, o tai jiems leidžia būti tarpininkais užpildant kultūrines spragas. Dėmesys kultūriniams niuansams leidžia sušvelninti kampus ten, kur galima tikėtis nesusipratimų. Tam tikrais kraštutiniais atvejais vertėjų patarimai netgi gali padėti išvengti didžiulių konfliktų.

Tokie vertėjų nuopelnai neretai lieka nepastebėti, juo labiau neįvertinti. Tačiau istoriniuose šaltiniuose minimi trys atveji, kai vertėjai savo iniciatyva švelnino diplomatinių ginčų toną ir taip padėjo pasiekti susitarimo. Šie atvejai tai 1494 m. Tordesiljo sutartis tarp Ispanijos ir Portugalijos; 1815 m. Vienos kongresas, padėjęs pamatus europiniam sambūviui XIX amžiuje; ir Šaltojo karo meto vertėjai, švelninę toną, kad būtų išvengta branduolinės eskalacijos.

Technologijų vaidmuo: palaima su povandeniniais rifais

Dabar technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant vertimo kokybę ir efektyvumą. Vertimo atminties įrankiai, žodynai ir mašininis vertimas gali padėti vertėjams užtikrinti vertimo tikslumą ir nuoseklumą. Tačiau pačios savaime technologijos negali pakeisti žmogaus. Kalbos, kultūros ir emocijų subtilybės reikalauja žmogaus įsikišimo, kad vertimas būtų ne tik tikslūs, bet ir paveikus, gerai skambėtų ir būtų įdomūs skaityti.

Gebėjimas prabilti kito kalba — ypač paklausus įgūdis

Verslas ir globalizacija: vertimo raštu kompetencijų poreikis

Kaip jau buvo rašyta straipsnyje apie kalbos lokalizavimo paslaugas, tarptautinėms bendrovėms žengiant į naujas rinkas, ypač aktualu atlikti kultūrinį savo žinios vertimą. Jei komunikacija kultūriškai adaptuota, tikslinė auditorija ją sutiks palankiai, su įmonės pasiūlymais veikiausiai sutiks, taps klientais ir tokiais liks ilgą laiką. Jei žinia neprabils tikslinės auditorijos kalba, bendrovė tik tuščiai švaistys pinigus reklamai. Gerai, jei nenuteiks potencialių klientų prieš save. Bet kokiu atveju, tekstų lokalizacijos paslaugos yra būtinas pirmas žingsnis. Ir tik po to bendrovės turėtų dėliotis savo rinkodaros ir kitos komunikacijos strategiją.

Rekomenduojame perskaityti: straipsnyje „Mūsų langas į pasaulį“ pasakojama, kokios atsivertų papildomos galimybės, jeigu bendraudami su užsieniu pasitelktume ypač gerą anglų kalbą.

Tarpkultūrinė komunikacija: kliūtys, o gal galimybės?

Jeigu užsienietis prabyla mūsų kalba, džiaugsmas liejasi per kraštus. Kodėl turėtų būti kitaip įmonės atveju? Net nebūtinai ta įmonė turi būti užsienietiška — kartais mums tereikia išsiversti žinią į kitos demografinės grupės kalbą.

Jeigu, visgi, pasivarginame ir prabylame mūsų tikslinės auditorijos kalba, sulaukiame net didesnio entuziazmo, negu iš savų. Visi jaučiame didelį poreikį, kad mus suprastų. Kuo didesnis kultūrinis atstumas, tuo didesnis džiaugsmas, kai kitas pasivargina jį įveikti.

Taigi, profesionalus vertimas raštu ir žodžiu mus gali paskatinti ugdytis šį įgūdį, prilygstantį aukso kiaušinius dedančiai žąsiai. O tais atvejais, kai reikalas ypač svarbus ir nuo jo priklauso jūsų ar komandos ateitis, patikėkite tai tikriems vertimo profesionalams.

Išvada:

Jei jau tiesiame bendradarbiavimo ranką užsieniečiams, pirmiausia supraskime jų mentalitetą, kultūrinius poreikius ir išsiaiškinkime, kuriuos mygtukus spausti, kad viskas suveiktų. Tada gerai apgalvokime, kaip sudėlioti žinią, kad gautume maksimalų poveikį. Sukurkime įtaigų tekstą ir tikimybė, kad mūsų užsienio partneriai entuziastingai atsilieps, išaugs šimteriopai. Tai mums leis sukurti gerokai daugiau abipusiai naudingų ir pelningų ryšių. Turėti daug naudingų ryšių, reiškia užsitikrinti aukštą socialinį statusą (nes statusą ir lemia tai, su kuo esi pažįstamas ir kiek tave vertina). Taigi, pradėkime nuo įtaigios kalbos.

Diana Guogienė ir jos korgis Bruknė.

Secret Link