Icon Oficialūs ES institucijų vertėjai
Įgūdis lyg aukso kaušinius dedanti žąsis

Įgūdis lyg aukso kaušinius dedanti žąsis

Įgūdis lyg aukso kaušinius dedanti žąsis

Geras vertimas prisideda prie tarptautinės reputacijos

kalbos įgūdžiai

Kalbos įgūdžiai – menas versti žodžius auksu

Gerokai susitraukusiame pasaulyje, gebėjimas veiksmingai bendrauti su kitų šalių, požiūrių ir kultūrų atstovais yra ne tik retas, bet ir būtinas. Iš pažiūros atrodo paprasta ir daugelis nesusimąstydami atšautų, kad puikiai bendrauja su kitokiais žmonėmis. Tačiau visuomenė, jau nekalbant apie visą pasaulį, vis labiau skaldosi į grupes. Dažnas netgi renkasi ar net prieš savo valią puola į vienatvę. Tas verčia daryti priešingą išvadą — gebėjimas bendrauti su kitaminčiais ir kitos aplinkos atstovais yra retas įgūdis, prilygstantis aukso kiaušinius dedančiai žąsiai.

Vertėjai yra šių gebėjimų flagmanai. Jie lyg tiltas, jungiantis įvairias kultūras ir suartinantis žmones iš skirtingų šalių ir žemynų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pasitelkus meistriškai atliktą vertimą įveikti kliūtis, trukdančias bendrauti su kitų šalių auditorija.

Skirtumas tarp paprasto ir kultūrinio vertimo

Geri vertėjai į bendravimą žvelgia kiek kitaip negu daugelis žmonių. Vertėjų pasaulyje laikoma savaime suprantamu, kad jeigu tavo išsakytos minties nesuprato — kaltas esi tik tu pats. Galima garantuoti, kad perskaitę vertimą ir nieko nesupratę, žmonės atsigręš būtent į vertėją. Niekam ir į galvą nešaus kaltinti autoriaus. Vertėjas puikiai žino, kad darbui tinkamai atlikti, būtina įsiglinti, gerai suprasti ir aiškiai perteikti mintį taip, kad viskas būtų absoliučiai aišku ir išverstos žinios adresatams.

Tad puikus vertėjo darbas neapsiriboja tiksliu sakinių sudėliojimu vertimo kalba. Dar būtina apgalvoti, kaip siunčiama žinia turi nuskambėti, kad tikslinė auditorija ją priimtų būtent taip, kaip to siekė autorius. Tikrai geras vertėjas yra ir šiek tiek Figaro: išgirdo vienaip iš vienų, pasakė kitaip kitiems, o galiausiai — visi susikalbėjo ir laimingai sugyvena.

kalbėti mokomės visą gyvenimą

Tikrovę kuriame iš žodžių. O kiek dėmesio savo žodžiams skiriate jūs?

Rekomenduoju perskaityti: apie neišnaudojamas reklamos kūrimo galimybes straipsnyje „Rinkodaroje nėra vietos grožinei literatūrai???

Profesionalūs vertėjai kultūrinius skirtumus sudėlios jūsų naudai

Profesionalūs vertėjai yra kitų kultūrų pasaulio vedliai. Jie gerai išmano originalo ir vertimo kalbų kultūras, o tai jiems leidžia būti tarpininkais užpildant kultūrines spragas. Dėmesys kultūriniams niuansams leidžia sušvelninti kampus ten, kur galima tikėtis nesusipratimų. Tam tikrais kraštutiniais atvejais vertėjų patarimai netgi gali padėti išvengti didžiulių konfliktų.

Tokie vertėjų nuopelnai neretai lieka nepastebėti, juo labiau neįvertinti. Tačiau istoriniuose šaltiniuose minimi trys atveji, kai vertėjai savo iniciatyva švelnino diplomatinių ginčų toną ir taip padėjo pasiekti susitarimo. Šie atvejai tai 1494 m. Tordesiljo sutartis tarp Ispanijos ir Portugalijos; 1815 m. Vienos kongresas, padėjęs pamatus europiniam sambūviui XIX amžiuje; ir Šaltojo karo meto vertėjai, švelninę toną, kad būtų išvengta branduolinės eskalacijos.

Technologijų vaidmuo: palaima su povandeniniais rifais

Dabar technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant vertimo kokybę ir efektyvumą. Vertimo atminties įrankiai, žodynai ir mašininis vertimas gali padėti vertėjams užtikrinti vertimo tikslumą ir nuoseklumą. Tačiau pačios savaime technologijos negali pakeisti žmogaus. Kalbos, kultūros ir emocijų subtilybės reikalauja žmogaus įsikišimo, kad vertimas būtų ne tik tikslūs, bet ir paveikus, gerai skambėtų ir būtų įdomūs skaityti.

Gebėjimas prabilti kito kalba — ypač paklausus įgūdis

Verslas ir globalizacija: vertimo raštu kompetencijų poreikis

Kaip jau buvo rašyta straipsnyje apie kalbos lokalizavimo paslaugas, tarptautinėms bendrovėms žengiant į naujas rinkas, ypač aktualu atlikti kultūrinį savo žinios vertimą. Jei komunikacija kultūriškai adaptuota, tikslinė auditorija ją sutiks palankiai, su įmonės pasiūlymais veikiausiai sutiks, taps klientais ir tokiais liks ilgą laiką. Jei žinia neprabils tikslinės auditorijos kalba, bendrovė tik tuščiai švaistys pinigus reklamai. Gerai, jei nenuteiks potencialių klientų prieš save. Bet kokiu atveju, tekstų lokalizacijos paslaugos yra būtinas pirmas žingsnis. Ir tik po to bendrovės turėtų dėliotis savo rinkodaros ir kitos komunikacijos strategiją.

Rekomenduojame perskaityti: straipsnyje „Mūsų langas į pasaulį“ pasakojama, kokios atsivertų papildomos galimybės, jeigu bendraudami su užsieniu pasitelktume ypač gerą anglų kalbą.

Tarpkultūrinė komunikacija: kliūtys, o gal galimybės?

Jeigu užsienietis prabyla mūsų kalba, džiaugsmas liejasi per kraštus. Kodėl turėtų būti kitaip įmonės atveju? Net nebūtinai ta įmonė turi būti užsienietiška — kartais mums tereikia išsiversti žinią į kitos demografinės grupės kalbą.

Jeigu, visgi, pasivarginame ir prabylame mūsų tikslinės auditorijos kalba, sulaukiame net didesnio entuziazmo, negu iš savų. Visi jaučiame didelį poreikį, kad mus suprastų. Kuo didesnis kultūrinis atstumas, tuo didesnis džiaugsmas, kai kitas pasivargina jį įveikti.

Taigi, profesionalus vertimas raštu ir žodžiu mus gali paskatinti ugdytis šį įgūdį, prilygstantį aukso kiaušinius dedančiai žąsiai. O tais atvejais, kai reikalas ypač svarbus ir nuo jo priklauso jūsų ar komandos ateitis, patikėkite tai tikriems vertimo profesionalams.

Išvada:

Jei jau tiesiame bendradarbiavimo ranką užsieniečiams, pirmiausia supraskime jų mentalitetą, kultūrinius poreikius ir išsiaiškinkime, kuriuos mygtukus spausti, kad viskas suveiktų. Tada gerai apgalvokime, kaip sudėlioti žinią, kad gautume maksimalų poveikį. Sukurkime įtaigų tekstą ir tikimybė, kad mūsų užsienio partneriai entuziastingai atsilieps, išaugs šimteriopai. Tai mums leis sukurti gerokai daugiau abipusiai naudingų ir pelningų ryšių. Turėti daug naudingų ryšių, reiškia užsitikrinti aukštą socialinį statusą (nes statusą ir lemia tai, su kuo esi pažįstamas ir kiek tave vertina). Taigi, pradėkime nuo įtaigios kalbos.

Diana Guogienė ir jos korgis Bruknė.

Būsime krašte šeimininkais kol puoselėsime savo kalbą

Būsime krašte šeimininkais kol puoselėsime savo kalbą

Būsime krašte šeimininkais kol puoselėsime savo kalbą

Supratau kai ką esminio bendraudamas su ukrainiečiais 

Puoselėti gimtąją kalbą

Po neilgų batalijų Sąjūdžio laikais, kai sprendėsi kokia bus valstybinė Lietuvos kalba ar kalbos, mes laikome savaime suprantama, kad čia dominuoja mūsų kalba. Tai mums natūraliu lyg oras. Visai nesusimąstome kokia to reikšmė ir kas būtų, jei būtų kitaip.

Kurdamas „Magistrų” svetainę kasdien bendrauju su rytų ukrainiečiais. Tai leido pamatyti kas nutinka, kai gimtoji kalba krašte tampa antraeilė.

Posovietinėje erdvėje kalbos statusas iš esmės kitoks negu mūsuose. Ten vis dar dažnai pripažįstama, kad rusų kalba yra lyg kozirinė korta, kurią mokėdamas puikiai jausiesi ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje. Ir net Armėnijoje, Kazachstane ar Tadžikistane su tavim mielai bendraus rusiškai. Tad bene visur galėsi tikėtis, kad būsi aptarnautas ir priimtas lyg namuose.

Todėl, laikui bėgant, rusakalbiai vietines kalbas pradėjo vertinti taip, kaip Lietuvoje vertinama žemaičių ar kuri kita tarmė. Juk iš Vilniaus atvykęs gyventi į Telšius neskubėsi prabilti žemaitiškai, nes esi savoje, lietuviškoje erdvėje ir kalbi lietuviškai. Veikiau regionų gyventojai ims taikytis prie tavęs. Nuvertindami tarmes nueiname tiek toli, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje bendrine kalba kalbantieji į žemaičiuojantįjį net žiūri kiek iš aukšto.

Puoselėti gimtąją kalbą

Žinoma, tarmė nėra atskira kalba, bet posovietinėje erdvėje toks požiūris vyrauja į vietines, šiandien jau nepriklausomų valstybių kalbas. Rusakalbiai demonstratyviai atsisako mokytis vietinės kalbos ir ja bendrauti, ir taip įtvirtina dominuojantį rusų kalbos statusą, o kartu ir savo dominavimą.

Vietinės tautos paprastai tai toleruoja ir net pripažįsta rusų kalbos viršenybę. Kai kur rusų kalba net įsigali valstybiniu lygiu. Ryškiausias to pavyzdys – Baltarusija, kur net pats prezidentas ir vyriausybė su savo tauta nebendrauja gimtąja kalba. Iki Rusijos pradėto karo, gana panaši padėtis buvo ir rytų Ukrainoje. Mūsų partneriai ukrainiečiai pasakoja, kad ir būdami Dnipro miesto gyventojais jie save laikė ukrainiečiais, tačiau tarpusavyje ir net šeimose bendravo rusiškai. Televizija buvo dvikalbė, o daugybė Ukrainos žvaigždžių turinį kūrė rusų kalba, nes tai jiems atverdavo platesnę auditoriją. Gimtoji ukrainiečių kalba jiems buvo tapusi kaip šuniui penkta koja.

Ir tik dabar ukrainiečiai ėmė susivokti, kokių rimtų problemų toks požiūris kelia. Kremliaus kova už „ruskij mir“ – tai ne kas kita, kaip mėginimas susigrąžinti dominuojantį Rusijos ir rusų kalbos statusą posovietinėje erdvėje. Rusai joje nori jaustis kaip namie. Visi ir toliau privalo juos priimti ir aptarnauti nereikalaudami prisitaikyti prie vietinių normų. Štai Kazachstane rusakalbiai šaukiasi Putino karių, nes vietiniai, neva, juos įžeidinėja ir skriaudžia, kadangi atsisako kalbėtis rusiškai.

Atsisakančiuosius pripažinti dominuojantį rusiškumo statusą posovietinėje erdvėje rusai skelbia naciais, nuožmogomis ir ragina tokius naikinti.

Taigi, posovietinėje erdvėje kalba yra tapusi pavergimo priemone. Šiandien savo akimis matome, kad kai nepriklausoma valstybė apleidžia ir priima tokią tvarką, vėliau savo teisę kalbėti gimtąja kalba gali tekti ginti krauju.

DI vertėjų nepakeis

DI vertėjų nepakeis

DI vertėjų nepakeis

Ir tolimoje ateityje tikri amato meistrai išliks nepakeičiami

Profesionaliam vertėjui būtina įvaldyti dirbtinio intelekto technologijas

  1. DI pridarė gėdos JAV prezidentui

2023 m. liepą Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas. Šio aukščiausiojo lygio susitikimo metu Prezidentas Bidenas sakė viešą kalbą Lietuvos gyventojams. Dar prieš Bidenui baigiant kalbą, klausytojai ėmė dalytis ekrano nuotraukomis, klausdami, koks kvailys ją vertė?..

Dėl tokių nusikalbėjimų, Bideno kalbos vertimas tapo svarbiu argumentu, kad vertėjo profesija niekur nedings

Netrukus paaiškėjo, kad joks žmogus–vertėjas čia niekuo dėtas. Kalba buvo išversta mašininiu būdu. Tiesiog niekas nepasivargino patikrinti, kas iš to gaunasi. Padariniai buvo tokie, kad visi pamiršo patį Bideną ir visą dėmesį sutelkė vien į vertimo nesąmones. Ir visai nesvarbu, ką rimto sakė Joe Bidenas, jo pasirodymas buvo nesėkmingas ir pridarė gėdos Jungtinėms Valstijoms.

  1. Didelis DI papildyto vertimo poreikis

Per pastarąjį dešimtmetį įvairios mašininio vertimo, dirbtinio intelekto ir automatizuoto kalbos apdorojimo technologijos sukėlė tikrą revoliuciją vertimo pasaulyje. Kiekvienam vertėjui ne kartą yra tekę girdėti: „Kas gi vis dar užsakinėja vertimo paslaugas?“. Girdime apokaliptinių prognozių, kad vertėjo profesija išnyks. Šioje, kaip ir daugelyje kitų sričių, žmogų, neva, visiškai pakeis mašinos. Robotas, pasitelkęs išmaniuosius algoritmus, gebės suprasti, apdoroti, versti ir redaguoti bet kokio sudėtingumo tekstus ir bet kokia kalbų kombinacija.

gif

Paklausykite ypač atidžiai — epizodas iš filmo „Terminatorius 2“

Išties, dėl naujų technologijų pasaulis keičiasi labai sparčiai, o DI generuojamas vertimas yra perspektyvi kryptis. Verčiamų tekstų apimtys auga, terminai trumpėja, o Europos Sąjungos institucijos, kad pagreitintų procesą, vis dažniau investuoja į mašininį vertimą. Tačiau svarbu išlaikyti šaltą protą ir suvokti, kad žmonės ir toliau lieka nepakeičiami. Už bet kokios automatizuotos funkcijos, kad ir koks įmantrus jos pavadinimas bebūtų, slypi žmogus — žmogaus intelektas, empatija ir kalbos supratimas iki menkiausių niuansų. O kas slypi už pradinių mašininio vertimo algoritmų? Ogi tūkstančiai žmogaus išverstų dokumentų, žodžių ir frazių, kuriuos galima kaitalioti ir pritaikyti. Štai kodėl vertimo algoritmai labai prastai perkanda romanus ir eilėraščius. Tik žmogus gali pajusti ir perteikti kultūrinių skirtumų subtilybes, kalbos vingrybes, autoriaus pasirinktą literatūrinį stilių ir prasmių niuansus.

Angliškoji straipsnio versija.

  1. Profesionalūs vertėjai prisitaiko ir tobulėja

Profesionalūs vertėjai supranta technologijų svarbą. Jie nuolat tobulėja, investuodami pinigus, laiką ir pastangas, ir gilindamiesi į naujausius neuromašininio vertimo sprendimus ir dirbtinio intelekto galimybes. Tam, visų pirma, reikia investuoti į technologijas — vertimo programas, neuromašininio vertimo licencijas, žodynus ir pan. Vėliau profesionalūs vertėjai daug laiko ir pastangų skiria sudėtingoms technologinėms naujovėms įsisavinti. Taigi, vertėjas pamažu įpranta dirbti papildytoje realybėje, kur būtina gerai įvaldyti sudėtingas technologijas.

Profesionalūs vertėjai dirba papildytoje realybėje

Šiuolaikiniai profesionalūs vertėjai skaitmeninei transformacijai turi būti pasirengę tiek pat, kiek kiti protinį darbą dirbantys profesionalai — gydytojai, inžinieriai, IT specialistai, t.y. kaip ir kiekvienas, kuris naudojasi naujausiomis technologijomis.

Kviečiame paskaityti: „Kaip kalbos redagavimas padeda sutvirtinti santykius su tikslinėmis auditorijomis“.

Kad suprastume, koks nepakeičiamas išlieka žmogus, norėčiau jūsų paklausti: ar leistumėtės operuojamas net ir protingiausio roboto–chirurgo, jei nebūtų jį prižiūrinčio kvalifikuoto gydytojo? Kodėl tuomet reikėtų aklai pasitikėti mašininiu vertimu, kurio neperžiūri žmogus? Galų gale, net ir pažangiausios technologijos yra bevertės arba, dar blogiau, daro daugiau žalos, negu naudos, be vertėjo, kuris moka jas profesionaliai pritaikyti. Be žmogaus įsikišimo, DI klaidina skaitytojus tuo, kas iš pažiūros atrodo tobulas rezultatas. Tačiau po juo slypi daugybė iškreiptos prasmės niuansų. Šiuos iškraipymus netreniruotai akiai sunku pastebėti. Tuo tarpu vertime prasmė yra esmė!

gif

Paliktas savieigai, DI sugeneruotas vertimas gali pridaryti nemažai žalos

  1. Kompetentingų specialistų vertė niekur nedingo

Esmė ta, kad profesionalų, ar jie būtų vertėjai, ar kitą protinį darbą dirbantys specialistai, darbas nusipelno deramo įvertinimo, tad beatodairiškai teigti, kad jie netrukus taps nereikalingi, negalime. Turime vertinti jų kompetenciją ir tą ypatingą vertę, kurią jie sukuria, ir atitinkamai jiems atsilyginti. Alternatyva būtų pasikliauti mašinomis, kurios nėra atskaitingos už savo klaidas, ir kuriomis visada gali manipuliuoti jų programuotojai. Programos nejaučia jokios gėdos, kai nuklysta į lankas. Net tada, kai kelia gėdą JAV prezidentui.

**************************

Šis straipsnis parengtas „Tiško kanaliuko“ 65-ojo epizodo pagrindu. Šio teksto autorė — vertėja Jurgita Ziabkinaitė iš „JUZ vertimai“. „Tiško kanaliukas“ — tai Youtube kanalas apie kalbą. „Tiško kanaliuką“ kuria ir remia kalbos paslaugų bendrovė „Magistrai“.

Kokybiškas vertimas prisideda prie verslo plėtros užsienyje

Kokybiškas vertimas prisideda prie verslo plėtros užsienyje

Kokybiškas vertimas prisideda prie verslo plėtros užsienyje

Svarbiau nei manytumėte

Užsienio bendrovei rasti žodžio virtuozą dar aktualiau negu vietinei

Viena iš kliūčių plečiant verslą į užsienį yra kalbos barjeras. Užsienio įmonėms tenka iššūkis veiksmingai bendrauti tikslinių rinkų kalbomis. Ši užduotis išties svarbi ir gali lemti, ar investicija pasiteisins. Kokybiško vertimo vaidmuo čia išties svarbus. Žinia turi būti ne tik tiksliai perteikta, bet ir kelti pasitikėjimą. Todėl kai verslas žengia į užsienio rinkas, vertėjams tenka svarbus vaidmuo.

Kultūriniai ir kalbiniai barjerai

Kalba yra neatsiejama nuo kultūros. Abi kartu jos atspindi bendruomenės vertybes, įsitikinimus ir įpročius. Kokybiškas vertimas neapsiriboja vien žodžių perkėlimu į kitą kalbą. Turinys turi atliepti tikslinei auditorijai. O norint to pasiekti, teks atsižvelgti į kultūrinius niuansus ir kontekstą. Tarptautinėms bendrovėms būtina atkreipti dėmesį į kultūrinius skirtumus, antraip jos potencialūs pirkėjai gali pamanyti, kad ji arogantiška ir nenusiteikusi paisyti savo klientų. Prekės ženklo žinutė turėtų skambėti jaukiai. Tada ir užsienio klientai manys, kad prekės ženklas yra savas.

Susijusi tema: straipsnis „Kokybiškas anglų kalbos vertimas — mūsų galimybė įsitvirtinti pasaulyje suteiks naujų minčių, kaip pasitelkę profesionalų vertimą galime sutvirtinti savo tarptautinę reputaciją ir įžengti į naujas rinkas.

Kaip įgyti vietos rinkos pasitikėjimą?

Vertimo raštu paslaugos taiklumas ir profesionalumas turės daug įtakos prekės ženklo reputacijai. Aukštos kokybės, taiklūs vertimai atspindi prekės ženklo įsipareigojimą savo klientams, rodo pagarbą jų kalbai ir kultūrai. Jie ne tik pagerina prekės ženklo įvaizdį, bet ir leidžia įgyti tikslinės auditorijos pasitikėjimą. Kita vertus, dėl prastai išverstos žinios potencialūs klientai gali sutrikti, įsižeisti ar net skleisti blogą nuomonę apie užsienio bendrovę ir jos produktus.

Padeda laikytis vietos įstatymų, išvengti teisinių pretenzijų

Plėsdamosi į naujas šalis įmonės turi susigaudyti painioje įstatymų gausoje. Tikslus teisinių dokumentų, sutarčių, nuostatų ir sąlygų bei atitikties dokumentų vertimas padeda užtikrinti, kad įmonė nepažeistų įstatymų. O jeigu bendrovė užsako teisinius vertimus, kuriuose lieka esminių klaidų, dėl to galima sulaukti įvairių sankcijų. Pavyzdžiui, netekti licencijos verstis savo veikla.

Indėlis į pasaulinę rinkodaros strategiją

Gerai išversti rinkodaros tekstai gali lemti, ar įmonė įsitvirtins naujoje rinkoje. Vertimai turėtų tinkamai perteikti prekės ženklo esmę ir su juo susijusias vertybes. Tuo pačiu ir būti pritaikyti prie tikslinės rinkos kultūrinių poreikių. Tam reikia gerai suprasti vietos tendencijas, vartotojų elgseną, net ir konkrečioje visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Deramai išversti rinkodaros tekstus — ne ką mažiau atsakingas etapas negu juos sukurti originalo kalba.

Susijusi tema: apie tai, kokią pridėtinę vertę verslui kuria profesionalus kalbos redagavimas, straipsnyjeSutvirtinkite santykius su tiksline auditorija: tekstų redagavimas Vilniuje.

SEO ir matomumas internete

Skaitmeniniame amžiuje neretai gyvas esi tiek, kiek esi matomas internete. Jaunoji suaugusiųjų karta visų pirma apsilanko internete, pažiūri, kaip ten atrodai, ir tik tada imasi svarstyti, ar su tavimi turėti reikalų. Tikslus svetainės turinio vertimas ir lokalizavimas, įskaitant SEO (paieškos variklio optimizavimo) strategijas, gali padėti padaryti prekės ženklą labiau matomą internete. Nepakanka tuo pasirūpinti tik namų rinkoje. Įžengus į naują šalį ar regioną, skaitmeninės rinkodaros darbas prasideda kone iš naujo. O pasirūpinus, kad bendrovės svetainė būtų populiari, klientai siūlomus produktus neretai perka ir be jokio papildomo skatinimo.

Kaip įsitikinti, kad pasamdėte tinkamus vertėjus?

Paskutinis klausimas — kaip rasti tokius vertėjus raštu ir žodžiu, kurie deramai atliktų profesionalaus vertimo ir lokalizacijos darbą, ir padėtų sklandžiai įeiti į rinką? Kaip įsitikinti, kad jie iš tiesų geba kurti įtaigius tekstus, o ne tik šiaip skelbiasi, nes tai daro ir kiti? Yra bent du būdai įsitikinti, kad dirbate su tinkamais specialistais. Galite paprašyti vietos gyventojų rekomenduoti jums tokius specialistus arba galite pasianalizuoti, kiek jie akcentuoja šią jums aktualią specializaciją savo svetainėje, socialinėje žiniasklaidoje ir kitose viešosios komunikacijos erdvėse. Kalbant apie Lietuvą, sutelktos įtaigos tekstų vertimo srityje pirmauja „Magistrai“.

Dairykitės vertėjų, kurie mokėtų kurti reklaminius tekstus

Mintys pabaigai

Šiandien profesionalūs vertėjai rungiasi dėl to, kuris sukurs įtaigesnį tekstą. Tai galima palyginti su varžymusi, kuris išmoks įspūdingiau viešai kalbėti, tik šiuo atveju raštu. Verslo bendrovės ar valstybinės agentūros, siekiančios išplėsti savo veiklą į kitas šalis, turėtų išsiaiškinti, kiek jų vertėjai raštu ir žodžiu yra įnikę kurti sutelktos įtaigos tekstus. Jei pasitelksite tikrus žodžio virtuozus, jūsų tekstai jums pasitarnaus nepalyginamai labiau negu tik šiaip kokybiškai išvertas tekstas.

Tolimų protėvių akimis

Tolimų protėvių akimis

Tolimų protėvių akimis

Kas atsiveria, kai į pasaulį pažvelgiame per senoviškos kalbos filtrą?

Šis straipsnis verstas iš anglų kalbos. Todėl lietuvių kalbos įtaka čia nagrinėjama iš anglakalbio skaitytojo perspektyvos. Jei domina straipsnis originalo kalba ar norėtumėte juo pasidalyti su užsieniečiais, angliškąją versiją rasite čia.

Senovės baltas. Kadras iš filmo „Žalgiris“

Skirtingos kalbos atspindi vis kitokį pasaulio matymo kampą. Norėdami iliustruoti, kaip skirtingos kalbos veikia mūsų suvokimą, apsimeskime, kad anglų kalboje visi artikeliai yra vienodi, kad tarp a ir the nebėra jokio skirtumo. Juk kalbų be artikelių yra begalė. Kaip keičiasi pasaulio vaizdas, kai jame nebelieka artikelių?

Nelikus artikelių, kalba skambėtų taip, lyg visą laiką naudotume tik nežymimąjį artikelį a. Pavyzdžiui: I went to a park and saw a dog. A dog was nice and friendly. A dog came to me and wanted to play.

Jei  artikelio the  anglų kalboje nebūtų, šios kalbos vartotojai būtų linkę matyti pasaulį labiau per panašumų, o ne skirtybių prizmę. Dar kartą įsiskaitykite į tekstą apie šunį, tik šį kartą jau sąmoningai suvokdami, kaip jis jus veikia. Netruksite susivokti, kad tokia naujoviška gramatika verčia galvoti, kad visi šunys yra būtent tokie.

Dabar, kai suvokiame, kad skirtingos kalbos atveria skirtingą vaizdą, pereikime prie pagrindinės straipsnio temos. Kas pasikeistų, jei jūsų gimtoji kalba būtų archajiška? Koks pasaulis atsivertų tada? Ką naujo jame pamatytumėte ir ko nematote dabar? Arba, tiksliau pasakius, kaip pasaulį matė mūsų tolimi protėviai, gyvenę prieš tūkstančius metų? Ar egzistuoja akiniai, kurie mums parodytų pasaulį jų akimis?

Migracija į Europą prieš 4000 metų

Tiesą sakant, taip. Mes galime keliauti laiku, žvelgdami į pasaulį per senovinių kalbų prizmę.

Man lietuvių kalba yra gimtoji, o tai man leidžia pabuvoti abiejuose pasauliuose. Lietuviai yra moderni tauta, tačiau lietuvių kalba atsirado pirmiesiems atvykėliams pasiekus Europą iš Indijos. Tai įvyko net prieš 4000 metų. Lietuvių kalba išsaugojo nemažai tuometinių atvykėlių kalbos ypatybių. Tiek, kad galime suprasti ne vieną pamatinį žodį Indijai būdingomis kalbomis. Pavyzdžiui, mums pažįstami sanskrito žodžiai, reiškiantys ugnį, bangą, sūnų, dukrą, dievą, naktį ir dar daug kitų.

Tas pats pasakytina ir apie gramatines struktūras. Kai kurios lietuvių kalbos gramatikos ypatybės kitų Europos tautų atstovams skamba juokingai. Pavyzdžiui, pridedame -as po beveik kiekvieno daiktavardžio vardininko linksniu. Taip Internet lietuvių kalboje tampa internetas ir t.t. Tačiau nuostabus dalykas yra tai, kad tas pats pasakytina ir apie sanskritą — kalbą, iš kurios kilo dauguma Europos kalbų.

Apsikeitimas žodžiais savo kalbomis


Dėl to lietuvių kalba ypač įdomi tiems, kas nori tyrinėti ankstyviausią žmonijos istoriją — laikotarpį, kuriame beveik nėra rašytinų šaltinių ir gausių archeologinių radinių. Bet jei norime patirti, kaip šie labai tolimi protėviai žvelgė į pasaulį, į ką jie susitelkdavo anuomet, vienintelė galimybė tai padaryti yra žvelgti per seniausių kalbų prizmę.

Taigi ką aš, gimtakalbis lietuvis, matau, o ko jūs (anglakalbiai) veikiausiai nematote? Tikiuosi suintrigavau!

Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra vyriškų ir moteriškų energijų, persmelkiančių mūsų egzistenciją, dichotomija. Tikriausiai esate girdėję apie jin ir jan takoskyrą kinų pasaulėžiūroje. Lietuvių taip pat nereikia ilgai įtikinėti, kad viskas šiam pasauly skirstoma į du polius. Mūsų kalboje objektai būtinai priskiriami vyriškai arba moteriškai giminei. Ką bepaminėsite, turėsite tai priskirti vyriškajam arba moteriškajam pradui.

Kai iš anglakalbių žmonių girdime, kad yra daugiau nei dvi lytys, kad žmogus gali pasirinkti savo lytį, negalime to priimti ir perteikti dėl savo kalbos. Mums tai skamba taip, lyg kas tvirtintų, jog pasaulyje egzistuoja tik juoda ir balta spalvos.

Kitas dalykas, kuris ateina į galvą, yra mąstymas, kai linkstama akcentuoti tos pačios rūšies daiktų panašumus, o ne skirtybes. Čia tinka ankščiau pateiktas šuns pavyzdys. Lietuvių kalboje nėra artikelių, todėl mūsų kalba skamba taip, lyg visą laiką vartotume nežymimąjį a. Žinoma, kalboje yra priemonių pabrėžti, kad turime omenyje konkretų objektą. Viskas, ko reikia, tai prieš daiktavardį pridėti įvardį tas ar ta, ir šis atliks žymimojo artikelio the funkciją. (Beje, pasigilinę veikiausiai atrasime, kad lietuviškasis tas ir angliškasis the yra etimologiškai susiję). Kaip bebūtų, lietuvių kalba reikalauja šiek tiek papildomų pastangų norint išskirti vieną konkretų subjektą iš visų tos kategorijos subjektų.

Kitas specifinis bruožas yra tas, kad lietuvių kalboje labiau susitelkiama į procesą, o ne į rezultatą. Anglų ir kitos germanų kalbos šiuo požiūriu yra labai dinamiškos: Jonas nusileido, pašoko, pasiekė ir t.t. (John went down, jumped up, reached for). Mažai dėmesio skiriama procesui — kaip tas veiksmas plėtojosi. Pabrėžiama rezultato svarba.

Rekomenduojame temą: „Mūsų didysis langas į pasaulį

Lietuvių kalba panašesnė į sulėtinto vaizdo filmą. Žinoma, yra visos priemonės kalbėti lygiai taip pat, kaip ir angliškai, tai yra, neatsižvelgiant į procesą, bet tai lietuvių kalbą labai nuskurdintų. Paprastai pasitelkiame dar ir sinonimų, nurodančių, kokiu būdu Jonas atliko vieną ar kitą veiksmą: lėtai ar paskubomis, kokie buvo veiksmo niuansai ir t.t. Kai kurie žodžiai net nusako, kaip veikėjas konkretaus veiksmo metu jautėsi. Lietuvių kalboje yra 254 žodžio eiti sinonimai. Akimis permetus šį sąrašą aiškėja, kad dauguma sinonimų linkę apibūdinti lėtesnę judėjimo eigą, pavyzdžiui, šlubčioti, vilkti kojas ir kt. Tokie žodžiai, reiškiantys lėtesnį negu įprasta judėjimą, sudaro maždaug 85 procentus žodžio eiti sinonimų.

Lietuviški mitai — dar vienas kelias į archajiškąjį istorijos laikotarpį

Pirmieji Europos gyventojai, matyt, buvo sentimentalūs žmonės. Lietuvių kalba ir tautinis charakteris atskleidžia polinkį į liūdesį. Pasidomėjome angliškojo žodžio sad sinonimais. Pasirodo, visi jie turi neigiamą konotaciją — liūdnas, apgailėtinas, suvargęs ir pan. Nenuostabu, kad anglai dedasi linksmesniais negu iš tiesų yra.

Lietuvoje ne visai taip. Tiek kalba, tiek tradicija patvirtina, kad būti šiek tiek liūdnam yra normalu, net savotiškai kilnu. Mano nuomone, geriausias žodis tautiniam būviui apibūdinti būtų melancholiškas. Toks žmogus atrodo išmintingas, esantis čia ir dabar. Didžioji dalis lietuvių kultūros, tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės, yra linkusi į liūdesį. Mums tai natūralu ir kiek romantiška. Beje, lietuvių kalboje gausu žodžių liūdnas ir verkti sinonimų.

Kitas dalykas, kurį iš lietuvių kalbos sužinome apie savo tolimus protėvius, yra tas, kad jie tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi savo likimą ir misiją gyvenime. Tradiciniai lietuviški vardai tarsi rodo žmogaus paskirtį. Pavyzdžiui, labai populiarus vardas Vytautas reiškia riteris tautai ir t.t. Tokia vardų sandara puikiai pažįstama slavų kalbų atstovams, nes jų tradiciniai vardai, kaip antai Volodymiras, Myroslavas, taip pat rodo žmogaus paskirtį gyvenime. Vis dėlto, yra nemažai skirtumų. Slaviški vardai — tai nuoroda į misiją pasaulio mastu (Volodymyras — valdyti pasaulį, Myroslavas — šlovingas pasaulyje), o lietuviški vardai apsiriboja misija savo tautai. Pavyzdžiui, Tautvydas — tautos lyderis.

Galite pasiklausyti, kaip skamba lietuvių kalba ir kaip atrodo tradicinė kultūra

Be to, Lietuvių kalba atskleidžia, kad mūsų tolimi protėviai į pasaulį žvelgė ciklų ir perėjimų iš vieno ciklo į kitą kategorijomis. Tai leidžia atrasti tokio keisto reiškinio kaip oksimoronas kilmę. Oksimoronas — tai kalbos priemonė, kurioje vienu metu telpa visiškos priešingybės. Pavyzdžiui, kurtinanti tyla, organizuotas chaosas ir pan. Oksimoroninių reikšmių galime rasti sugretinę germanų kalbas. Pavyzdžiui, gift angliškai reiškia dovana, o vokiškai — nuodai. Lietuvių kalba specifinė tuo, kad oksimoroninių reikšmių pasitaiko ir kalbos viduje. Žodis pražiūrėti, kaip nebūtų keista, gali reikšti ir įdėmiai žiūrėti, ir nepastebėti.

Tai galėtų reikšti, kad mūsų tolimi protėviai laikėsi labai subalansuoto požiūrio į gyvenimą. Tam pritaria ir liaudies išmintis: nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Tai, kas šią akimirką atrodo blogai, vėliau gali išvirsti į gera, ir atvirkščiai.

Na, ir dar vienas dalykas, kurį sužinome apie protėvius per senovinę kalbą. Lietuviai turi savotiškų būdų sudaryti šeimyninius ryšius reiškiančius vardus. Kažkiek panašu į angliškąjį būdą vadinti sūnus — Džonsoną, Petersoną ir t.t. Dar visai neseniai Lietuvoje į ištekėjusias moteris buvo įprasta kreiptis nurodant, kad jos siejamos su konkrečiu vyru, pavyzdžiui, Petrienė (Petro žmona), Juozienė (Juozo žmona) ir pan. Taip pat iš tradicinių lietuviškų pavardžių vis dar atpažįstame, ar moteris ištekėjusi ir už kurio vyro.

Senovės dienos buvusioje sostinėje Kernavėje

Reziumuokime, kas atsiveria, kai žvelgiame į pasaulį per senovinės kalbos prizmę. Griežtas pasiskirstymas tarp jin ir jan polių. Pasaulį matome kaip sulėtinto vaizdo filmą. Kiekvienas procesas, kiekvienas judesys prisipildo niuansų. Esame linkę aplinką matyti bendrais bruožais, o pirmiausia pastebime panašumus, tai, kas būdinga tos pačios kategorijos subjektams. Esame panirę į amžinuosius ciklus, kur viskas iškyla, o vėliau išnyksta užmarštyje. Vardai skirti padėti jų savininkams atlikti kilnią misiją tautos labui. Ir nė užuominos apie jokią pasaulio evoliuciją. Panašu, kad mūsų protėviai tikrai nebūtų sužavėti tuo, kaip lyčių vaidmenis matome šiandien, ir kaip esame atitrūkę nuo vyksmo čia ir dabar.

Nėra sąvokos — nėra nieko

Nėra sąvokos — nėra nieko

Nėra sąvokos — nėra nieko

Tikrovę diktuoja kalba

Pirmiausia šis turinys pasirodė kaip „Tiško kanaliuko“ 5-ji laidelė. Bet, kaip sakoma, tai buvo seniai ir netiesa.

Liudvikas Vitgenšteinas, XX amžiaus austrų filosofas, paskelbė šokiruojantį teiginį: jei kas ir egzistuoja, tai tik todėl, kad tas reiškinys jau yra kalboje. Šią mintį verta pakartoti. L. Vitgenšteinas tvirtina, kad jei žodžio „parakas“ nežinote, tai yra, niekada tokio žodžio negirdėjote, parakas, kaip reiškinys, jums neegzistuoja. Neegzistuoja ta prasme, kad nematysite prieš jūsų nosį padėtų parako miltelių, nes nesate girdėję, kad tokie apskritai egzistuoja. Filosofas tvirtina, kad tikrovės reiškinius kuria ne išoriniai matomi vaizdai, o kalbos sąvokos.

Sunku patikėti kad taip gali būti. Nejau žmogus, niekada nematęs saulės, jos ir nepamatys? Pasirodo, taip gali būti. Niekada saulės nematęs žmogus patekęs į pasaulį (tai yra po saule) bus apakintas, nežinos kur dėtis ir mėgins grįžti į savo urvą, iš kur ir atkeliavęs. Jis pamatys akinimą, o ne saulę. Gali pamatyti žemę ar medį, jei tokios sąvokos jo galvoje jau egzistavo, tačiau nepamatys nieko, kam jo galvoje nėra kalbinių atitikmenų.

 Josephas Banksas ir HMS Endevour

1770 metais anglų botanikas Josephas Banksas keliavo su garsiuoju kapitonu Jamesu Cooku. HMS Endevour priartėjo prie Australijos krantų, kur dar niekada nebuvo atplaukęs joks europiečių laivas. Plaukė visai greta kranto, anglai iš laivo puikiai matė vandenyno krante triūsiančius čiabuvius. Atstumas, pasak J. Bankso, nesiekė nė pusės mylios, taigi puskilometrio. Tačiau, jo didelei nuostabai, atvykėliai visiškai nesudomino krante dirbusių žmonių. Jų ten būta pakankamai daug, bet nė vienas nemetė, ką daręs, ir nepuolė domėtis, koks gi stebuklas pasirodė jūroje.

Daug kas teigia, kad tai arba išgalvota istorija, arba kad tam yra kitas paaiškinimas. Pavyzdžiui, Wikipedijoje rašoma, kad veikiausiai aborigenai nusiuntė savo pasiuntinius domėtis, kas gi ten pasirodė, o kitiems nebuvo reikalo nė akių pakelti. Man būtent ši versija skamba kaip absoliutus mitas. Įsivaizduokite, lauke greta jūsų pasirodė ateivių laivas, jie išlipo ir sukinėjasi aplinkui. Ar tikrai neatsisuksite pasidomėti?

Atrodytų, Vitgenšteino tvirtinimas yra visiška nesąmonė ir tikrai be vargo galima pateikti pavyzdžių, kur žmonės sąvokų nežino, o reiškiniai dar ir kaip juos veikia. Pavyzdžiui, anksčiau žmonės nežinojo, kas yra mikrobai, todėl nesaugojo žaizdų nuo purvo. Mirdavo, nors ir nežinojo, kodėl tiksliai.

Žinojo, kad miršta dėl žaizdos. Tik sakydavo, kad nubaudė D-as. Atrodytų, tamsuoliai ir neišmanėliai — pateikė nieko bendra su tikrove neturinčią priežastį. Tačiau neskubėkite. Apsikeiskite su tais senovės žmonėmis vietomis ir nusiteikite, kad pats galbūt kai ko nežinote. Jeigu purvas ne visada reiškia mirtį nuo sužeidimų, tada kas lemia, ar žmogus pasigaus sveikatai pavojingą užkratą? Tikriausiai atsakysite, kad imunitetas. Tačiau ar gali taip būti, kad vieno žmogaus imunitetas silpnesnis, jis gauna net didesnį kiekį užkrato mikrobų, o vis tiek suserga sveikesnis, gavęs jų mažiau?

Jei sakysite, kad tai neįmanoma, vadinasi medicinos visai neišmanote. Medicina pilna visokių mįslingų atvejų. Tikimybė užsikrėsti be abejo didesnė pirmajam, tačiau tikimybė todėl ir yra tikimybė, kad nieko negarantuoja. O jei taip, atsakymo kodėl užsikrėtė ne tas, kuris pagal mokslinę teoriją turėjo užsikrėsti, neturite. O tie senovės gyventojai turi. Jie jums nesusimąstydami pasakytų, kad viską lemia D-vo valia. Vadinasi D-vas nurodinėja ir mikrobams.

Tarkime, D-vu netikite, numosite ranka dar kartą pasakę, kad tie žmonės buvo tamsuoliai. Tačiau įsivaizduokite savo reakciją, jeigu D-vo sampratos jūsų galvoje apskritai nebūtų. Tokiu atveju jūsų lauktų suglumimas. Imtumėtės aiškintis, kas tas „D-vas“. Tačiau negavę atsakymo, apie D-vo bausmes patikimai pamirštumėte. Nėra sąvokos — nėra ir reiškinio.

Kelias į paslėptą tikrovę

 Tokią reakciją ne tik galima numanyti, bet ir moksliškai pagrįsti. Įgyvendinant Anglijos švietimo projektą „Oksfordo kalbos ataskaita“ (Oxford Language Report) paaiškėjo, kad vaikai, kurie žino mažiau žodžių, prasčiau mokosi, vis labiau atsilieka ir yra linkę mesti mokyklą. Apie tai, be kita ko, kalbėjome mūsų laidelėje.

Vaikai reaguoja taip pat, kaip tas suaugusysis, kuriam D-vo sąvoka nežinoma. Vaikus apima sumišimas, jiems vis sunkiau sekti, ką kalba mokytojas ir bendraklasiai. Norisi viską mesti ir užsidaryti pažįstamame pasaulyje. O mokslus metęs vaikas greitai pamiršta, ko gilioje kančioje mokėsi. Taip vaiko pasaulio ribas nulemia jo kalbinių gebėjimų ribos.

Taigi esu linkusi manyti, kad Vitgenšteinas buvo teisus. Tikrovės reiškinius mums diktuoja ne akys, o kalba. Mūsų suvokimas prisitaiko prie mūsų kalbos gebėjimų. Atitinkamai, kalba, kurią vartojame ir kurią puoselėjame (ar priešingai, esame apleidę), formuoja mūsų gyvenimą.

Jei taip, tada kalbos tema gyvenime yra pati svarbiausia. Apie ją turėtų suktis visos kitos temos. O mums nelieka nieko svarbesnio, kaip nepaliaujamai puoselėti kalbos įgūdžius.

Šiek tiek apie mus. Labai plačias galimybes pasaulyje atvertų nepriekaištinga anglų kalba. Kaip to pasiekti — „Vertimo biuras Vilniuje. Sutvirtinkite santykius su tiksline auditorija“.