Icon Oficialūs ES institucijų vertėjai
Rinkodara žirnio grūdelyje

Rinkodara žirnio grūdelyje

Rinkodara žirnio grūdelyje

Ar įmanoma pasitelkus vos vieną įžvalgą sukurti puikų verslą? 

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, sudarant įmonių pirkimo ir pardavimo sandorius, mažai lemia tokie dalykai kaip materialusis turtas ir net pajamos ar pelnas. Nutinka, kad nuostolinga įmonė parduodama už didžiulę sumą. Kas gi galiausiai lemia, kiek pirkėjas sumokės už perkamą verslą?

Pasirodo, lemia tai, kiek lojalūs yra tos įmonės pirkėjai ir kaip sunku tokią bendrovę pakeisti kita, panašia, pateikus kiek pigesnį pasiūlymą. Toks bendrovės atsparumas konkurentų vilionėms — įmonės prekės ženklo vertė.

Susijusi tema: „Vartai į Skandinaviją atsivertų labiau, jei prabiltume jų kalbomis. Ar galime ir ar verta?

Prekės ženklo vertė kuriama pasitelkiant įmonės veiksmus ir žodžius. Tai, ką jos atstovai sako ir daro, kuria arba griauna įmonės reputaciją. Prekės ženklas – tai paskleistas įsitikinimas, kad klientai iš tos įmonės gaus tai, ko kiti negali pasiūlyti: kokį nors unikalų savybių ir vertybių rinkinį.

Taigi, svarbiausias rinkodaros patarimas, kokį man kada nors teko girdėti — tai nepaliaujamai kurti ir stiprinti įmonės prekės ženklą. Kevinas Alpertas savo knygoje „Prekės ženklų kūrimo paslaptys“ (Branding Secrets) pavyzdžiu nurodo savo tėvą, kuris visą gyvenimą dirbo batų siuvimo įmonėje Ispanijoje. Ispanija tuo metu buvo vadinama Europos batų dirbtuvėmis. Protarpiais pas jį apsilankydavo stambus klientas ir spausdavo mažinti kainas. Klientas tvirtino, kad 27,5 euro už batų porą yra per brangu, nes Indijoje tą patį pagamintų už daugių daugiausiai septynis. Tuo tarpu jų savikaina buvo beveik 20 eurų.

Siekiant ilgalaikio poveikio, žodžiai svarbiau negu vaizdai

Meistras sukandęs dantis nusileido, nes aplink vienas po kito užsidarinėjo kiti batų gamintojai, nors ir puikiai žinojo, kad jų įmonės gaminiai keliauja į firmines parduotuves, kur pardavinėjami po 200–400 eurų. Ko gero paklausite, kodėl jis pats nepristatinėjo batų į tas parduotuves? O gi todėl, kad prabangiose parduotuvėse niekas su juo nesikalbėjo tol, kol ant batų nebuvo gerai žinomo prekės ženklo etiketės.

Rekomenduoju pažiūrėti: ši įžvalga pirmiausia pasirodė kaip 37-oji „Tiško kanaliuko“ laidelė. Jei norėtumėte išgirsti iš koto verčiančių įžvalgų apie kalbą, žiūrėkite ir kitas nuotaikingas „Tiško kanaliuko“ laideles.

Beveik visi Ispanijos avalynės gamintojai galiausiai užsidarė. Batų gamyba buvo perkelta į Indiją, Kiniją ir kitas tolimas šalis. Tačiau prekės ženklai, kurie išgarsėjo dėl rinkodaros, niekur nedingo. Prekės ženklas buvo jų apsauga nuo rinkos įnorių ir krizių.

Tai supratę mes, vertėjų biuras „Magistrai“, nusprendėme sutelkti dėmesį į kūrybinį tekstų rašymą. Įtaigūs tekstai turi palikti gilesnį įspūdį nei šiaip gerai parengti. Kurti viešąją reputaciją aktualu ne tik įmonėms, bet ir asmenims. Yra daugybė situacijų, kai teksto įtaigumas gali lemti, ar prieš jus atsivers svarbios durys.

Vertėjų komanda tapo įtaigių tekstų kūrėjais

Taip vertėjų komanda tapo ir įtaigių tekstų kūrėjais. Manome, kad filologai gali geriau rašyti reklaminius tekstus, nes rinkodaros ar parduodančių tekstų rašymas yra palyginti greitai išugdomas įgūdis. Tikrasis iššūkis — įvaldyti retoriką, kalbinius gebėjimus. Išmanyti, kaip sukurti veiksmingą rinkodaros žinią, kartu su gebėjimu įtaigiai rašyti, mūsų nuomone, yra geriausias derinys siekiant rašytiniu tekstu palikti ilgalaikį įspūdį.

Norėdami daugiau pasidomėti prekės ženklą kuriančiais tekstais, apsilankykite „Magistrų“ svetainėje adresu https://magistrai.lt/.

Tas pats, tik kitais žodžiais

Tas pats, tik kitais žodžiais

Tas pats, tik kitais žodžiais

Gerai reklamai reikalingas rašytojo talentas

Kitaip sudėlioti žodžiai gali stipriai pakeisti mūsų reakciją

Medicininis vertimas

Kartą mačiau puikiai atrodančią reklamą, kurioje įmonė save vadino odontologijos meistrais. Suprask, jie tikri savo amato korifėjai. Tik ar tai padarys deramą įspūdį kenčiančiam dantų skausmą, kai jam terūpi viena — kaip to skausmo bemat atsikratyti? Na, o dabar įsivaizduokite, kad nuėjote į tą pačią vietą ir vietoj „Odontologijos meistrų“ matote visai kitą užrašą: „Ir skausmo kaip nebūta!. Ši frazė leidžia suprasti, kad dantis bus pataisytas taip greitai ir šauniai, kad po kelių akimirkų pacientas galės drąsiai apie tai pamiršti. Kaip matote, pasakyta tarsi ir tas pats, bet poveikis — visiškai kitas. Kurį užrašą pasirinktumėte, jei būtumėte klinikos vadovas? O kuris iš užrašų jus labiau įtikintų, jei sopėtų dantį?

Tas pats, tik kitais žodžiais

Panašu, kad antroji antraštė savo funkciją atliktų geriau. Bent jau taip pamanė klientas. Ir laikas parodė, kad jis buvo teisus. Neužtenka vien pasiųsti žinią, kad teikiate žmonėms reikalingą paslaugą. Pačią žiną dar reikia paversti paveikiu tekstu. Tik tada ji pasklis po platų pasaulį. Praktinis poveikis gali skirtis net ne procentais, o daugybe kartų!

Trūkstama dalis

Nuo to priklauso rimti dalykai: įmonės pelningumas, investicijų grąža ir kt. Darbuotojams tai reiškia gerai apmokamas darbo vietas ir aprūpintas šeimas.

Įtaigiai kalbėti — menas. Todėl bet kuris verslas turėtų sutelkti visas įmanomas žodžių galias ir tik tada kreiptis į tikslinę auditoriją. Todėl ir kurti reklaminius tekstus būtina pavesti žodžio meistrams.

Rekomenduojame perskaityti: mūsų požiūris į meninio teksto vertimą, arba kaip praktiškai pasinaudoti Čiurlionio meniniais atradimais.

Nugludintas tekstas tampa paveikus

Dirbdamas vertėjų biure „Magistrai“ susidūriau su išradinga reklamine kampanija. Viskas buvo puiku rinkodaros požiūriu, o filologine prasme — nieko gero. Mūsų darbas buvo tekstą perdėlioti taip, kad žinutė suspindėtų. Galutinis rezultatas? Reklama pasiekė tikslą, klientas dar ilgai ją „suko“ viešojoje erdvėje ir, reikia manyti, iš jos krovėsi pelną.

Netikėtai atradome ir šokiruojančią reklamos pasaulio paslaptį: reklamos ar parduodančius tekstus kuria verslo vadybos absolventai, nekreipiantys dėmesio į filologinę šio darbo pusę. Rezultatas — tekstai tampa nuobodžia proza, nors privalo skambėti lyg žavinga poezija.

Stulbinantis šalutinis poveikis

Ištaisius šią klaidą, pasimato dar viena, anaiptol ne akivaizdi nauda. Iš pradžių šį poveikį patyrėme savo bendrovėje, o tada mūsų pastebėjimą patvirtino ir klientai. Kai įmonė sukuria paveikią reklamą, ji sužavi ne tik klientus, bet pirmiausia reklaminės žinios užsakovo komandą. Kai bendrovė ar nekomercinė organizacija sukuria puikią reklamą, vadovybė ir darbuotojai pradeda dirbti išvien, intrigos slopsta, žmonės susitelkia į vieningą kumštį. Ir visa tai — be jokių valdymo pokyčių, padidintų algų ir pan. Tai, ko gero, lengviausias ir pigiausias būdas įveikti vidines organizacijos problemas.

Paveikios reklamos nauda — ne tik išorėje, bet ir organizacijos viduje

Todėl reklaminių tekstų kūrimą verčiau pavesti filologams. Paveikiausius tekstus kuria plataus humanitarinio akiračio filologai su neįkainojama gyvenimo patirtimi. Reklaminių tekstų rašymo pagrindų galima išmokti per mėnesį. Tai tarsi pavesti aktoriui naują vaidmenį. Tačiau iš pagrindų parengti aktorių, kaip ir išugdyti žodžio meistrą, prireiks ne vienerių metų. Todėl jei norite tikrai paveikios reklamos, susisiekite su kalbos paslaugų įmone „Magistrai“. Patyrę žodžio meistrai kuria rinkodaros tekstus, kuriuos, be komercinių kabliukų, papildo ir žodžio magija.

Kaip diena ir naktis

Kartą gatvėje sėdėjo elgeta, prašė išmaldos pasidėjęs kartotinį užrašą: „Esu aklas“. Žmonės abejingai praeidavo, skardinė nesipildė. Vieną dieną pro šalį ėjo prabangiai apsirengusi moteris. Ji stabtelėjo, išsitraukė rašiklį ir kažką užrašė kitoje kartono pusėje. Netrukus monetos pasipylė kaip iš gausybės rago. Kai vakare ta pati moteris vėl aplankė elgetą, jis paklausė: „Ką gi Jūs tokio parašėte?“ O moteris ramiai atsakė: „Tą patį, tik kitais žodžiais“.

Straipsnis parengtas „Tiško kanaliuko“ 15-osios laidelės pagrindu. „Tiško kanaliukas“ yra kalbos paslaugų bendrovės „Magistrai“ socialinio turinio kanalas. „Magistrai“ kuria ir verčia padidinto poveikio tekstus. Norėdami mums patikėti parašyti, suredaguoti ar išversti savo rinkodaros žinią, apsilankykite mūsų svetainėje arba susisiekite su mumis a.guoga2@gmail.com.

Kokybiškas vertimas prisideda prie verslo plėtros užsienyje

Kokybiškas vertimas prisideda prie verslo plėtros užsienyje

Kokybiškas vertimas prisideda prie verslo plėtros užsienyje

Svarbiau nei manytumėte

Užsienio bendrovei rasti žodžio virtuozą dar aktualiau negu vietinei

Viena iš kliūčių plečiant verslą į užsienį yra kalbos barjeras. Užsienio įmonėms tenka iššūkis veiksmingai bendrauti tikslinių rinkų kalbomis. Ši užduotis išties svarbi ir gali lemti, ar investicija pasiteisins. Kokybiško vertimo vaidmuo čia išties svarbus. Žinia turi būti ne tik tiksliai perteikta, bet ir kelti pasitikėjimą. Todėl kai verslas žengia į užsienio rinkas, vertėjams tenka svarbus vaidmuo.

Kultūriniai ir kalbiniai barjerai

Kalba yra neatsiejama nuo kultūros. Abi kartu jos atspindi bendruomenės vertybes, įsitikinimus ir įpročius. Kokybiškas vertimas neapsiriboja vien žodžių perkėlimu į kitą kalbą. Turinys turi atliepti tikslinei auditorijai. O norint to pasiekti, teks atsižvelgti į kultūrinius niuansus ir kontekstą. Tarptautinėms bendrovėms būtina atkreipti dėmesį į kultūrinius skirtumus, antraip jos potencialūs pirkėjai gali pamanyti, kad ji arogantiška ir nenusiteikusi paisyti savo klientų. Prekės ženklo žinutė turėtų skambėti jaukiai. Tada ir užsienio klientai manys, kad prekės ženklas yra savas.

Susijusi tema: straipsnis „Kokybiškas anglų kalbos vertimas — mūsų galimybė įsitvirtinti pasaulyje suteiks naujų minčių, kaip pasitelkę profesionalų vertimą galime sutvirtinti savo tarptautinę reputaciją ir įžengti į naujas rinkas.

Kaip įgyti vietos rinkos pasitikėjimą?

Vertimo raštu paslaugos taiklumas ir profesionalumas turės daug įtakos prekės ženklo reputacijai. Aukštos kokybės, taiklūs vertimai atspindi prekės ženklo įsipareigojimą savo klientams, rodo pagarbą jų kalbai ir kultūrai. Jie ne tik pagerina prekės ženklo įvaizdį, bet ir leidžia įgyti tikslinės auditorijos pasitikėjimą. Kita vertus, dėl prastai išverstos žinios potencialūs klientai gali sutrikti, įsižeisti ar net skleisti blogą nuomonę apie užsienio bendrovę ir jos produktus.

Padeda laikytis vietos įstatymų, išvengti teisinių pretenzijų

Plėsdamosi į naujas šalis įmonės turi susigaudyti painioje įstatymų gausoje. Tikslus teisinių dokumentų, sutarčių, nuostatų ir sąlygų bei atitikties dokumentų vertimas padeda užtikrinti, kad įmonė nepažeistų įstatymų. O jeigu bendrovė užsako teisinius vertimus, kuriuose lieka esminių klaidų, dėl to galima sulaukti įvairių sankcijų. Pavyzdžiui, netekti licencijos verstis savo veikla.

Indėlis į pasaulinę rinkodaros strategiją

Gerai išversti rinkodaros tekstai gali lemti, ar įmonė įsitvirtins naujoje rinkoje. Vertimai turėtų tinkamai perteikti prekės ženklo esmę ir su juo susijusias vertybes. Tuo pačiu ir būti pritaikyti prie tikslinės rinkos kultūrinių poreikių. Tam reikia gerai suprasti vietos tendencijas, vartotojų elgseną, net ir konkrečioje visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Deramai išversti rinkodaros tekstus — ne ką mažiau atsakingas etapas negu juos sukurti originalo kalba.

Susijusi tema: apie tai, kokią pridėtinę vertę verslui kuria profesionalus kalbos redagavimas, straipsnyjeSutvirtinkite santykius su tiksline auditorija: tekstų redagavimas Vilniuje.

SEO ir matomumas internete

Skaitmeniniame amžiuje neretai gyvas esi tiek, kiek esi matomas internete. Jaunoji suaugusiųjų karta visų pirma apsilanko internete, pažiūri, kaip ten atrodai, ir tik tada imasi svarstyti, ar su tavimi turėti reikalų. Tikslus svetainės turinio vertimas ir lokalizavimas, įskaitant SEO (paieškos variklio optimizavimo) strategijas, gali padėti padaryti prekės ženklą labiau matomą internete. Nepakanka tuo pasirūpinti tik namų rinkoje. Įžengus į naują šalį ar regioną, skaitmeninės rinkodaros darbas prasideda kone iš naujo. O pasirūpinus, kad bendrovės svetainė būtų populiari, klientai siūlomus produktus neretai perka ir be jokio papildomo skatinimo.

Kaip įsitikinti, kad pasamdėte tinkamus vertėjus?

Paskutinis klausimas — kaip rasti tokius vertėjus raštu ir žodžiu, kurie deramai atliktų profesionalaus vertimo ir lokalizacijos darbą, ir padėtų sklandžiai įeiti į rinką? Kaip įsitikinti, kad jie iš tiesų geba kurti įtaigius tekstus, o ne tik šiaip skelbiasi, nes tai daro ir kiti? Yra bent du būdai įsitikinti, kad dirbate su tinkamais specialistais. Galite paprašyti vietos gyventojų rekomenduoti jums tokius specialistus arba galite pasianalizuoti, kiek jie akcentuoja šią jums aktualią specializaciją savo svetainėje, socialinėje žiniasklaidoje ir kitose viešosios komunikacijos erdvėse. Kalbant apie Lietuvą, sutelktos įtaigos tekstų vertimo srityje pirmauja „Magistrai“.

Dairykitės vertėjų, kurie mokėtų kurti reklaminius tekstus

Mintys pabaigai

Šiandien profesionalūs vertėjai rungiasi dėl to, kuris sukurs įtaigesnį tekstą. Tai galima palyginti su varžymusi, kuris išmoks įspūdingiau viešai kalbėti, tik šiuo atveju raštu. Verslo bendrovės ar valstybinės agentūros, siekiančios išplėsti savo veiklą į kitas šalis, turėtų išsiaiškinti, kiek jų vertėjai raštu ir žodžiu yra įnikę kurti sutelktos įtaigos tekstus. Jei pasitelksite tikrus žodžio virtuozus, jūsų tekstai jums pasitarnaus nepalyginamai labiau negu tik šiaip kokybiškai išvertas tekstas.

Mūsų langas į pasaulį

Mūsų langas į pasaulį

Mūsų langas į pasaulį

Vertimas, atrodytų, banali tema. Galvokite iš naujo

Žmonės visada susikalbėdavo pasitelkę kalbą. Šiandien mūsų vartai į pasaulį yra anglų kalba, o raktas nuo šių vartų yra lietuvių — anglų kalbų vertimas. Atrodytų, banalus pastebėjimas, tačiau ar mes šį procesą deramai įvertiname? Ar išnaudojame visas jo galimybes? Ar nepridarome klaidų? Kai žvelgiame per šią prizmę, banali tema suskamba visai kitaip. Taip, kad jau nebegalime neskirti jai deramo dėmesio.

Kas atsitinka, kai turtinga, archajiška ir daug niuansų savyje talpinanti lietuvių kalba susitinka pasaulinę lingua franca anglų kalbą? Apžvelkime nepakeičiamą lietuvių-anglų kalbų vertimo paslaugų vaidmenį ir kaip jis tiesia mums tiltus į platųjį pasaulį.

Barjeras tampa tiltu

Lietuvių—anglų ir anglų—lietuvių kalbų vertimai yra mūsų didysis langas į pasaulį. Šių kalbų kombinacijos vertimo dėka Lietuva tapo integruota Vakarų pasaulio dalimi. Neįsivaizduojama, kaip būtume tapę Europos Sąjungos, NATO ar ESBO nariais be anglų — lietuvių kalbų vertimų.

Vienodai svarbu ir ką sakome, ir kaip pasakome. Sublizgėti abiejuose — meistro lygis

Tinkamai perteikti žinią

Pasaulis mums nuolat siunčia žinią. Daug pasauliui norime pasakyti ir mes. O kiek ta žinia bus kokybiška ir paveiki, priklauso nuo dviejų dalykų: nuo pačios žinios aktualumo ir nuo jos paveikumo. Anglų — lietuvių kalbų vertimas skirtas suteikti žiniai paveikumo. Tačiau netrukus pamatysite, kad jis nemaža dalimi lemia ir žinios aktualumą.

Pirma pasistenk suprasti ir tik tada kalbėk

Kaip vertimas veikia siunčiamos žinios esmę? Veiksmingas bendravimas vyksta tada, kai savo žinutę pritaikome pašnekovui. Kiekvienas turi savo pasaulėžiūrą, vertybes ir poreikius. Jeigu jų nesuprasime ir viso labo sieksime, kad suprastų mus, pašnekovui norėsis užsikimšti ausis. Net jei rėksime per garsiakalbį. Žinia, kaip sėkla, turi kristi į parengtą dirvą.

Todėl ji turi būti sudėliota taip, kad įvertintų, ką žinios gavėjas žino ir mąsto šiandien. Atsižvelgę į jo perspektyvą, galime tikėtis ją paveikti. Bet pirmiausia teks parodyti, kad jį suprantame ir kad tarp mūsų esama sąlyčio taškų. Be šito mūsų nesiklausys.

Anglų — lietuvių kalbų vertėjai kuria mūsų tamprų ryšį su pasauliu

Kai kalbi, pasirūpink, kad tavęs būtų malonu klausytis

Taigi pasirūpinome, kad mūsų žinia būtų aktuali. Toliau seka kalbos stiliaus niuansai. Kalba turi būti aiški, lengvai suprantama, pageidautina, kad nors kiek žadintų emocijas. Nuo to, kaip pateiksite savo žinią, priklauso kokį įspūdį paliksite žinutės adresatams.

Suprasti, kiek iš tiesų lemia kalbos stilius, padės tokia analogija. Muzikos galite klausytis ir per menkutį grotuvą. Bet ji nuskambės visai kitaip, jeigu tą patį įrašą paleisite per galingą garso sistemą. Muzikos turinys tas pats, o garso parametrai net labai kitokie. Tokio pat skirtumo galite tikėtis ir skyrę reikiamo dėmesio savo tekstų (tiek rašytinių, tiek žodinių) stiliui.

Susisiekite su „Magistrais“

Jei dalyvaujate dialoge su pasauliu ir norite ką nors pranešti užsieniui, arba priešingai, norite Lietuvai pranešti kokią nors žinią iš plačiojo pasaulio, tuomet šiame kelyje jums labai patalkintų vertėjų biuras „Magistrai“. Biuro vertėjai ne tik išvers jūsų žinią ir ne tik padarys tai ypač kokybiškai. „Magistruose“ jūsų žinia bus pritaikyta kultūrinei aplinkai, atsižvelgiant į tikslinės auditorijos mentalitetą, turimos patirties bagažą ir kultūrinius poreikius.  Parengta taip, kad užtikrintų reikiamą poveikį, kad kristų į imlią dirvą.

Vertėjo darbas per pastarąjį dešimtmetį neįtikėtinai pasikeitė

Be to, „Magistrai“ pasirūpins ir jūsų žinutės stiliumi, kad aiškiai parodytumėte, jog esate savas pasaulio bendruomenėje. „Magistruose“ jūsų tekstus suredaguos gimtakalbiai anglų kalbos redaktoriai, savo kalbos profesionalai. Žinia bus parengta taip, kad kuo labiau sutrumpintų jūsų kelią į tikslinės auditorijos širdis.

Taigi, „Magistrai“ pasirūpins ne šiaip geru anglų — lietuvių kalbų vertimu, bet ir užtikrins, kad jūsų tekstai taptų paveikūs ir padėtų jums kiek įmanoma greičiau ir sklandžiu pasiekti savo tikslų. O jei įtikinome, kad svarbūs tekstai būtinai turi tapti ir paveikūs, kviečiame pažiūrėti „Magistrų“ sukurtą trumpą  laidelę apie sutelktos įtaigos tekstus ir, kai atsiras poreikis, susisekti su tokių tekstų kūrėjais.

Tolimų protėvių akimis

Tolimų protėvių akimis

Tolimų protėvių akimis

Kas atsiveria, kai į pasaulį pažvelgiame per senoviškos kalbos filtrą?

Šis straipsnis verstas iš anglų kalbos. Todėl lietuvių kalbos įtaka čia nagrinėjama iš anglakalbio skaitytojo perspektyvos. Jei domina straipsnis originalo kalba ar norėtumėte juo pasidalyti su užsieniečiais, angliškąją versiją rasite čia.

Senovės baltas. Kadras iš filmo „Žalgiris“

Skirtingos kalbos atspindi vis kitokį pasaulio matymo kampą. Norėdami iliustruoti, kaip skirtingos kalbos veikia mūsų suvokimą, apsimeskime, kad anglų kalboje visi artikeliai yra vienodi, kad tarp a ir the nebėra jokio skirtumo. Juk kalbų be artikelių yra begalė. Kaip keičiasi pasaulio vaizdas, kai jame nebelieka artikelių?

Nelikus artikelių, kalba skambėtų taip, lyg visą laiką naudotume tik nežymimąjį artikelį a. Pavyzdžiui: I went to a park and saw a dog. A dog was nice and friendly. A dog came to me and wanted to play.

Jei  artikelio the  anglų kalboje nebūtų, šios kalbos vartotojai būtų linkę matyti pasaulį labiau per panašumų, o ne skirtybių prizmę. Dar kartą įsiskaitykite į tekstą apie šunį, tik šį kartą jau sąmoningai suvokdami, kaip jis jus veikia. Netruksite susivokti, kad tokia naujoviška gramatika verčia galvoti, kad visi šunys yra būtent tokie.

Dabar, kai suvokiame, kad skirtingos kalbos atveria skirtingą vaizdą, pereikime prie pagrindinės straipsnio temos. Kas pasikeistų, jei jūsų gimtoji kalba būtų archajiška? Koks pasaulis atsivertų tada? Ką naujo jame pamatytumėte ir ko nematote dabar? Arba, tiksliau pasakius, kaip pasaulį matė mūsų tolimi protėviai, gyvenę prieš tūkstančius metų? Ar egzistuoja akiniai, kurie mums parodytų pasaulį jų akimis?

Migracija į Europą prieš 4000 metų

Tiesą sakant, taip. Mes galime keliauti laiku, žvelgdami į pasaulį per senovinių kalbų prizmę.

Man lietuvių kalba yra gimtoji, o tai man leidžia pabuvoti abiejuose pasauliuose. Lietuviai yra moderni tauta, tačiau lietuvių kalba atsirado pirmiesiems atvykėliams pasiekus Europą iš Indijos. Tai įvyko net prieš 4000 metų. Lietuvių kalba išsaugojo nemažai tuometinių atvykėlių kalbos ypatybių. Tiek, kad galime suprasti ne vieną pamatinį žodį Indijai būdingomis kalbomis. Pavyzdžiui, mums pažįstami sanskrito žodžiai, reiškiantys ugnį, bangą, sūnų, dukrą, dievą, naktį ir dar daug kitų.

Tas pats pasakytina ir apie gramatines struktūras. Kai kurios lietuvių kalbos gramatikos ypatybės kitų Europos tautų atstovams skamba juokingai. Pavyzdžiui, pridedame -as po beveik kiekvieno daiktavardžio vardininko linksniu. Taip Internet lietuvių kalboje tampa internetas ir t.t. Tačiau nuostabus dalykas yra tai, kad tas pats pasakytina ir apie sanskritą — kalbą, iš kurios kilo dauguma Europos kalbų.

Apsikeitimas žodžiais savo kalbomis


Dėl to lietuvių kalba ypač įdomi tiems, kas nori tyrinėti ankstyviausią žmonijos istoriją — laikotarpį, kuriame beveik nėra rašytinų šaltinių ir gausių archeologinių radinių. Bet jei norime patirti, kaip šie labai tolimi protėviai žvelgė į pasaulį, į ką jie susitelkdavo anuomet, vienintelė galimybė tai padaryti yra žvelgti per seniausių kalbų prizmę.

Taigi ką aš, gimtakalbis lietuvis, matau, o ko jūs (anglakalbiai) veikiausiai nematote? Tikiuosi suintrigavau!

Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra vyriškų ir moteriškų energijų, persmelkiančių mūsų egzistenciją, dichotomija. Tikriausiai esate girdėję apie jin ir jan takoskyrą kinų pasaulėžiūroje. Lietuvių taip pat nereikia ilgai įtikinėti, kad viskas šiam pasauly skirstoma į du polius. Mūsų kalboje objektai būtinai priskiriami vyriškai arba moteriškai giminei. Ką bepaminėsite, turėsite tai priskirti vyriškajam arba moteriškajam pradui.

Kai iš anglakalbių žmonių girdime, kad yra daugiau nei dvi lytys, kad žmogus gali pasirinkti savo lytį, negalime to priimti ir perteikti dėl savo kalbos. Mums tai skamba taip, lyg kas tvirtintų, jog pasaulyje egzistuoja tik juoda ir balta spalvos.

Kitas dalykas, kuris ateina į galvą, yra mąstymas, kai linkstama akcentuoti tos pačios rūšies daiktų panašumus, o ne skirtybes. Čia tinka ankščiau pateiktas šuns pavyzdys. Lietuvių kalboje nėra artikelių, todėl mūsų kalba skamba taip, lyg visą laiką vartotume nežymimąjį a. Žinoma, kalboje yra priemonių pabrėžti, kad turime omenyje konkretų objektą. Viskas, ko reikia, tai prieš daiktavardį pridėti įvardį tas ar ta, ir šis atliks žymimojo artikelio the funkciją. (Beje, pasigilinę veikiausiai atrasime, kad lietuviškasis tas ir angliškasis the yra etimologiškai susiję). Kaip bebūtų, lietuvių kalba reikalauja šiek tiek papildomų pastangų norint išskirti vieną konkretų subjektą iš visų tos kategorijos subjektų.

Kitas specifinis bruožas yra tas, kad lietuvių kalboje labiau susitelkiama į procesą, o ne į rezultatą. Anglų ir kitos germanų kalbos šiuo požiūriu yra labai dinamiškos: Jonas nusileido, pašoko, pasiekė ir t.t. (John went down, jumped up, reached for). Mažai dėmesio skiriama procesui — kaip tas veiksmas plėtojosi. Pabrėžiama rezultato svarba.

Rekomenduojame temą: „Mūsų didysis langas į pasaulį

Lietuvių kalba panašesnė į sulėtinto vaizdo filmą. Žinoma, yra visos priemonės kalbėti lygiai taip pat, kaip ir angliškai, tai yra, neatsižvelgiant į procesą, bet tai lietuvių kalbą labai nuskurdintų. Paprastai pasitelkiame dar ir sinonimų, nurodančių, kokiu būdu Jonas atliko vieną ar kitą veiksmą: lėtai ar paskubomis, kokie buvo veiksmo niuansai ir t.t. Kai kurie žodžiai net nusako, kaip veikėjas konkretaus veiksmo metu jautėsi. Lietuvių kalboje yra 254 žodžio eiti sinonimai. Akimis permetus šį sąrašą aiškėja, kad dauguma sinonimų linkę apibūdinti lėtesnę judėjimo eigą, pavyzdžiui, šlubčioti, vilkti kojas ir kt. Tokie žodžiai, reiškiantys lėtesnį negu įprasta judėjimą, sudaro maždaug 85 procentus žodžio eiti sinonimų.

Lietuviški mitai — dar vienas kelias į archajiškąjį istorijos laikotarpį

Pirmieji Europos gyventojai, matyt, buvo sentimentalūs žmonės. Lietuvių kalba ir tautinis charakteris atskleidžia polinkį į liūdesį. Pasidomėjome angliškojo žodžio sad sinonimais. Pasirodo, visi jie turi neigiamą konotaciją — liūdnas, apgailėtinas, suvargęs ir pan. Nenuostabu, kad anglai dedasi linksmesniais negu iš tiesų yra.

Lietuvoje ne visai taip. Tiek kalba, tiek tradicija patvirtina, kad būti šiek tiek liūdnam yra normalu, net savotiškai kilnu. Mano nuomone, geriausias žodis tautiniam būviui apibūdinti būtų melancholiškas. Toks žmogus atrodo išmintingas, esantis čia ir dabar. Didžioji dalis lietuvių kultūros, tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės, yra linkusi į liūdesį. Mums tai natūralu ir kiek romantiška. Beje, lietuvių kalboje gausu žodžių liūdnas ir verkti sinonimų.

Kitas dalykas, kurį iš lietuvių kalbos sužinome apie savo tolimus protėvius, yra tas, kad jie tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi savo likimą ir misiją gyvenime. Tradiciniai lietuviški vardai tarsi rodo žmogaus paskirtį. Pavyzdžiui, labai populiarus vardas Vytautas reiškia riteris tautai ir t.t. Tokia vardų sandara puikiai pažįstama slavų kalbų atstovams, nes jų tradiciniai vardai, kaip antai Volodymiras, Myroslavas, taip pat rodo žmogaus paskirtį gyvenime. Vis dėlto, yra nemažai skirtumų. Slaviški vardai — tai nuoroda į misiją pasaulio mastu (Volodymyras — valdyti pasaulį, Myroslavas — šlovingas pasaulyje), o lietuviški vardai apsiriboja misija savo tautai. Pavyzdžiui, Tautvydas — tautos lyderis.

Galite pasiklausyti, kaip skamba lietuvių kalba ir kaip atrodo tradicinė kultūra

Be to, Lietuvių kalba atskleidžia, kad mūsų tolimi protėviai į pasaulį žvelgė ciklų ir perėjimų iš vieno ciklo į kitą kategorijomis. Tai leidžia atrasti tokio keisto reiškinio kaip oksimoronas kilmę. Oksimoronas — tai kalbos priemonė, kurioje vienu metu telpa visiškos priešingybės. Pavyzdžiui, kurtinanti tyla, organizuotas chaosas ir pan. Oksimoroninių reikšmių galime rasti sugretinę germanų kalbas. Pavyzdžiui, gift angliškai reiškia dovana, o vokiškai — nuodai. Lietuvių kalba specifinė tuo, kad oksimoroninių reikšmių pasitaiko ir kalbos viduje. Žodis pražiūrėti, kaip nebūtų keista, gali reikšti ir įdėmiai žiūrėti, ir nepastebėti.

Tai galėtų reikšti, kad mūsų tolimi protėviai laikėsi labai subalansuoto požiūrio į gyvenimą. Tam pritaria ir liaudies išmintis: nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Tai, kas šią akimirką atrodo blogai, vėliau gali išvirsti į gera, ir atvirkščiai.

Na, ir dar vienas dalykas, kurį sužinome apie protėvius per senovinę kalbą. Lietuviai turi savotiškų būdų sudaryti šeimyninius ryšius reiškiančius vardus. Kažkiek panašu į angliškąjį būdą vadinti sūnus — Džonsoną, Petersoną ir t.t. Dar visai neseniai Lietuvoje į ištekėjusias moteris buvo įprasta kreiptis nurodant, kad jos siejamos su konkrečiu vyru, pavyzdžiui, Petrienė (Petro žmona), Juozienė (Juozo žmona) ir pan. Taip pat iš tradicinių lietuviškų pavardžių vis dar atpažįstame, ar moteris ištekėjusi ir už kurio vyro.

Senovės dienos buvusioje sostinėje Kernavėje

Reziumuokime, kas atsiveria, kai žvelgiame į pasaulį per senovinės kalbos prizmę. Griežtas pasiskirstymas tarp jin ir jan polių. Pasaulį matome kaip sulėtinto vaizdo filmą. Kiekvienas procesas, kiekvienas judesys prisipildo niuansų. Esame linkę aplinką matyti bendrais bruožais, o pirmiausia pastebime panašumus, tai, kas būdinga tos pačios kategorijos subjektams. Esame panirę į amžinuosius ciklus, kur viskas iškyla, o vėliau išnyksta užmarštyje. Vardai skirti padėti jų savininkams atlikti kilnią misiją tautos labui. Ir nė užuominos apie jokią pasaulio evoliuciją. Panašu, kad mūsų protėviai tikrai nebūtų sužavėti tuo, kaip lyčių vaidmenis matome šiandien, ir kaip esame atitrūkę nuo vyksmo čia ir dabar.