Kaip pasinaudoti Čiurlionio meniniais atradimais

Kūrybiškumas pasitelkiant simbolizmą, tradicijas ir tarpdisciplininį mąstymą.

Straipsnis pirmiausia paskelbtas kaip „Tiško kanaliuko“ 45 laidelė. Vėliau pasirodė ir tarptautinei auditorijai pritaikytas straipsnis anglų kalba. Angliškąją straipsnio versiją rasite čia.

Straipsnyje nagrinėjama M. K. Čiurlionio, garsaus Europos simbolisto, kūryba. Apžvelgiame, kaip menininko idėjos skverbėsi į mokslą. Bet įdomiausia dalis — kaip šiuos meninius proveržius pritaikyti savo reikmėms.

Straipsnį remia ir jį parengti padėjo kalbos paslaugų bendrovė „Magistrai“. „Magistrai“ specializuojasi versti ir kurti paveikius tekstus. Vienas iš būdų pasiekti papildomą poveikį — gilintis į meno teoriją ir istoriją, ir šias žinias pritaikyti konkretiems poreikiams. Jeigu jums aktualūs ypač paveikūs tekstai, susisiekite su kalbos paslaugų bendrove „Magistrai“.

1. Menininkai naudoja simbolius gilioms sampratoms perteikti

XIX a. pabaigoje buvo populiaru manyti, kad esminių dalykų gyvenime neįmanoma perteikti pasitelkus vien įprastą kalbą. Pavyzdžiui, beprasmiška mėginti aiškinti, kas yra grožis tam, kuris jo niekada nepatyrė. Norint suprasti, kas yra grožis, jį teks patirti pačiam. Tas pats pasakytina ir apie visus tikrai svarbius dalykus gyvenime — meilę, egzistencijos stebuklą, transcendenciją, pašaukimą ar atsidavimą.

Stilizuotas portretas. Autorius Vladas Mackevičius

Jei gyvenimo esmės neįmanoma perteikti įprasta kalba, ar yra kita, dar galingesnė kalba, kuri padėtų mums tai padaryti? Menininkai teigia, kad tai simbolių kalba. Simbolis pasako daugiau negu tūkstančiai žodžių. Kaip pasakytų Carlas Gustavas Jungas, simboliai suaktyvina mūsų psichikoje slypinčius pasąmonės klodus, sužadina vaizduotę. Reaguojame stipriai.

Čiurlionio darbai — jo muzika ir paveikslai — kaip tik ir daro tokį poveikį. Jo meniniai siekiai skirti įžvelgti ir perteikti tai, kas slypi po paviršiumi ir kas sudaro egzistencijos esmę.

Čiurlionis beveik niekada nekomentuodavo savo darbų. Tam turėjo kelias priežastis. Viena jų — manė, kad jo tapybos darbuose vaizduojama tai, ko neperduosi įprastinėmis bendravimo priemonėmis. Antroji — menininkas gausiai naudojo simbolius, o simboliai kiekvieno sielą paliečia skirtingai. Jeigu Čiurlionis būtų ėmęsis aiškinti, kokio poveikio siekė vienu ar kitu savo kūriniu, tai veikiausiai trukdytų patirti individualų vidinį pažinimą.

To meto apsišvietusią visuomenę įkvėpdavo visa, kas glūdi po paviršiumi ir sudaro esmę. Pavyzdžiui, vokiečių filosofai išpopuliarino tokias gilias sąvokas kaip laikmečio ar tautos dvasia, būties slėpinys ar kosminė harmonija. Tokios sampratos, per simbolius, analizuojamos ir Čiurlionio darbuose. Jis vienas pirmųjų priėjo išvados, kad realistinis vaizdavimas tapo praeitimi. Kad vietoje to reikia perteikti savo subjektyvų žvilgsnį į pasaulį, kaip jį mato tavo nemari siela. Jei pavyks tai perduoti, savo kūriniu pasieksi daug stipresnio poveikio.

M.K. Čiurlionis. Pasaka II, 1907

Taigi Čiurlionis buvo vienas iš novatoriškųjų menininkų, užsibrėžusių sugriauti realistinį vaizdavimą tapyboje. Šiuo požiūriu jis buvo tarp pirmeivių, nors ir ne toks radikalus kaip, tarkime, Salvadoras Dali, kuris po kelių dešimtmečių atsidūrė meninių naujovių smaigalyje. Pagrindiniai motyvai Čiurlionio kūryboje abstraktūs, tačiau detalės vis tiek konkrečios ir lengvai atpažįstamos.

2. Muzika virsta vaizdais ir atvirkščiai

Visa tai būdinga bet kuriam simbolistui. Tačiau kuo išsiskiria būtent Čiurlionis ir kas konkrečiai jam atnešė tarptautinį pripažinimą?

Čiurlionio specializacija — tapyti muziką ir atvirkščiai, paveikslus versti muzikos kūriniais. Jis buvo ir tapytojas, ir kompozitorius. Jam vienodai puikiai sekėsi ir viena, ir kita. Taigi Čiurlionis ėmėsi versti paveikslus muzika ir atvirkščiai. Kitaip tariant, grojo vaizdus ir tapė garsus.

Čiurlionis baigė muzikos akademiją Varšuvoje, įgijo muzikinį išsilavinimą Leipcige. Po kelerių metų grįžo į Varšuvą ir mokėsi Dailės akademijoje. Įgijo išsamių ir visapusiškų meno teorijos žinių. Tai pastūmėjo Čiurlionį proveržio idėjai — vidinius muzikos principus išversti į tapybos kalbą ir atvirkščiai. Taip menininkas pradėjo piešti savo paties sukurtą muziką. Neabejotinai pirmasis pasaulyje.

Jūros sonata 3, 1908 (muzika virsta piešiniu)

Antras dalykas, pelnęs jam pasaulinę šlovę, buvo unikalus Čiurlionio būvis dviejų civilizacijų sandūroje. Čiurlionis savo, kaip menininko, kelią pradėjo Vakaruose. Grafo Mykolo Mikalojaus Oginskio remiamas, Varšuvoje studijavo muziką, vėliau dailę. Keliavo po Vakarų Europą ir gerai susipažino su Vakarų Europos meno tradicija.

Siūlau paskaityti: „Tolimų protėvių akimis. Kaip pasaulį mato archajiškų kalbų atstovai“.

Tačiau tikrąjį pripažinimą Čiurlionis pelnė kaip Rusijos imperijos menininkas. Ten jis buvo išties originalus ir pakankamai greitai sulaukė meno žinovų palankumo. Paskutiniais metais prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Čiurlionis buvo žinomas kaip vienas ryškiausių imperijos menininkų.

Pavasario sonata. Andante, 1907 (dar vienas muzikinis piešinys)

3. Liaudies menas pakylėtas iki aukštojo meno lygio

Čiurlionį dar originalesniu daro tai, kad įkvėpimo jis sėmėsi iš lietuvių liaudies meno. Simbolistai, kaip pamenate, visur įžvelgia dvasią. Čiurlionis pasiryžo lietuvių tautinę dvasią perkelti į aukštąją muziką ir meną. Kalbant to laikmečio kalba, įkvėpimo sėmėsi iš gaivališkų tautos šaknų.

Šios inovacijos — rytų ir vakarų civilizacijų derinys, vienos meno srities vertimas kita, liaudies meno perkėlimas į aukštąjį meną — sukūrė neatsispiriamai patrauklų meninį derinį, kuris stipriai sudomino meno žinovus ir Rusijoje, ir Vakaruose.

Lietuviškos kapinės (liaudies menas, pakylėtas iki aukštojo meno lygio)

Simbolizmo įtaka mokslui

Pažvelkime, kaip simbolizmo idėjos, kurias Europoje išpopuliarino ir Čiurlionis, paveikė mokslo raidą. XX amžiaus pirmojo dešimtmečio simbolistų idėjos vėliau rado mokslinį pagrindimą Carlo Gustavo Jungo, žinomo psichologo ir Sigmundo Freudo mokinio, darbuose. Jungas teigė, kad be individualios egzistuoja dar ir kolektyvinė pasąmonė. Vienas iš būdų tai įrodyti — mūsų nuspėjama reakcija į simbolius. Pavyzdžiui, europiečiai į drakoną reaguoja vienaip, o kinai — visai kitaip. Abi reakcijos identiškos vienos civilizacijos ribose, bet aiškiai skiriasi lyginant su kita civilizacija. Paprasčiau tariant, drakonas europiečiui reiškia viena, o kinui — visai ką kita.

Po tokio psichologijos mokslo atstovų atradimo, atsivėrė nauja tyrimų sritis. Mokslas ėmėsi tirti tokius kolektyvinės pasąmonės atributus kaip senovės simboliai, psichologiniai archetipai ir net mitai. Taip užgimė mitologijos mokslas. Pagrindinis šios srities autoritetas — Josephas Campbellas.

Rekomenduojame pažiūrėti: apie J.Campbellą ir jo atradimus pasakojome „Tiško kanaliuko“ 51 laidelėje „Kodėl senovės mitai tokie gajūs?“ Kitoje laidelėje — Eglės žalčių karalienės mitologinė analizė.

M.K. Čiurlionis. Rex, 1909

Praktinis meno atradimų pritaikymas

O kaip galėtume praktiškai pasinaudoti didžiaisiais meniniais atradimais? Tema verta storos knygos, todėl apsiribosime Čiurlioniu.

1. Pasidomėti simbolių reikšmėmis ir šias žinias panaudoti savo tikslams

Pirma, pasitelkę simbolius savo komunikacijoje, galime pasiekti užburiančio poveikio. Per simbolius galime kaipmat prikaustyti auditorijos dėmesį, akimirksniu įsiskverbti į giliausius žmogaus psichikos klodus. Galima to pasiekti žodžiais ar, dar geriau, vaizdiniais. Simboliką turėtų gerai išmanyti logotipų kūrėjai, kino ir teatro režisieriai. Nepamirškime ir rinkodaros specialistų. Šie taip pat rimtai domisi mitologijos specialistų atradimais.

2. Taikyti nesusijusiose srityse

Antrasis Čiurlionio atradimas buvo muzika tapyboje ir atvirkščiai. Visų pirma, tai kviečia mus pamėginti perkelti turimas žinias į nesusijusias sritis. Pavyzdžiui, pamąstyti, kaip teisė galėtų būti naudinga žemės ūkiui ir atvirkščiai? Iš karto gal ir sunku atsakyti. Bet jei nuolat kelsime tokius klausimus ir suksime galvą ieškodami atsakymų, vaizduotė anksčiau ar vėliau mums ką nors pakuždės. Niekas Čiurlioniui neįspraudė į delną instrukcijos, kaip dailę paversti muzika ir atvirkščiai. Pačiam teko įtempti protą ir išlaisvinti vaizduotę kelyje į sėkmę. Čiurlionis mus kviečia pasikinkyti vaizduotę ir turimas žinias pritaikyti neįtikėtinais būdais.

3. Pasitelkti tradicijas

Trečiasis Čiurlionio atradimas — įkvėpimo semtis iš tradicinio meno. Mes „Magistruose“ šį patarimą dažnai taikome kurdami paveikius tekstus. Čiurlionis padėjo suvokti, kad kai pasitelkiame tradicinius kalbos elementus — nusistovėjusius posakius, metaforas ir kt. — tai akimirksniu kuria ryšį. Auditorija tampa imli žiniai.

Pavyzdžiui, rašant parduodantį tekstą naudojami frazeologizmai prideda istorijai įtaigumo (kaip antai „patekau tarp kūjo ir priekalo“). Kartais, kai situacija leidžia, verta prabilti senolių žodžiais. Tai skaitytojams sukelia šiltus prisiminimus.

Yra daugybė būdų tradicinės kultūros elementus perkelti į nūdieną. Pavyzdžiui, tai puikiausiai geba tradicijas puoselėjantis viešbutis ar restoranas. Atminkime, kad liaudies menas, tradicijos — tai mūsų bendras palikimas. Galime juo naudotis be jokio sąžinės graužimo, nes autorinių teisės priklauso mums visiems!

Kaip ir Čiurlionis, turėtume kūrybiškai ieškoti būdų, kaip pasinaudoti meniniais atradimais. Tikimės, kad šis straipsnis jums atvėrė naujų įžvalgų apie meną ir tai, kaip jį taikyti šiandien.

Apsvarstykite galimybę kūrybos reikalaujančius tekstus patikėti kalbos meistrams.