Ar DI jau gali versti medicininius tekstus?
Vis geriau, bet klaidos kaina gali būti dramatiška
Ant vieno gydytojo kabineto durų Santaros klinikose gydytojas pasikabino užrašą:
„Jeigu diagnozę jums nustatė dirbtinis intelektas, tai tegu jis jus ir gydo.“
Šypseną sukelia. Bet už šio pokšto slypi gana rimtas klausimas: kiek atsakomybės už savo sveikatą esame pasirengę perduoti technologijai? Lygiai to paties galima paklausti ir apie vertimą.
Įsivaizduokime, sunkios būklės pacientas skubiai pervežamas gydyti į kitą šalį. Kartu keliauja jo ligos istorija, tyrimų rezultatai, diagnozė ir gydymo aprašas. Dokumentai išversti į užsienio kalbą. Kitos šalies gydytojas juos perskaito ir turi priimti sprendimą. Jeigu diagnozė ar kita svarbi informacija išversta ne taip, kaip ją suprato dokumentą parašęs gydytojas, ši grandinė išsikreipia. Jeigu vertimo etape įsivels neteisingi duomenys, tai gali lemti jau kitokį tolesnio gydymo kursą.
Kartais galima paskambinti kolegai ir paklausti: „Ką iš tikrųjų turėjote omenyje?“ Tačiau kritinės būklės pacientui atvykus į ligoninę tam gali nebūti nei laiko, nei galimybių. Arba neleisti kalbos barjeras. Todėl medicinoje svarbus ne vien klausimas, kaip dažnai DI išverčia teisingai. Ne mažiau svarbus kitas: kas nutiks tą kartą, kai jis suklys?
Medicininių tekstų vertimas dirbtiniu intelektu: kiek juo galima pasitikėti?
Pradėkime nuo to, ką kartais pamiršta net patys vertėjai: šiuolaikinis dirbtinis intelektas verčia stebėtinai gerai.
2026 m. paskelbtame tyrime ChatGPT-4 ir Google Translate buvo pateikta 50 realistiškų skubiosios pagalbos pacientų išrašų rinkinių. ChatGPT sakinių vertimo tikslumas iš anglų į ispanų kalbą siekė 97 proc., į kinų – 95 proc., į rusų – 89 proc. Google Translate rezultatai atitinkamai buvo 96, 90 ir 80 proc.
Tai jau nebe ta technologija, iš kurios vertimų juokdavomės prieš penkiolika metų. Naujosios sistemos sugeba taisyklingai formuluoti sakinius, atpažinti kontekstą, pasiūlyti terminų variantus ir sukurti tekstą, kuris skamba taip įtikinamai, tarsi DI būtų ką tik baigęs medicinos rezidentūrą.
Jeigu kalbos retesnės, klaidų dalis vertimuose didėja. Tačiau medicinoje svarbiausias klausimas – dėl kurių tiksliai 5 procentų DI suklydo? Ar tai buvo stilistinė smulkmena? O gal vaisto dozė, paneigtas atvejis, diagnozė, alergija ar nurodymai, kaip gydytis?
DI išgalvojo duomenis
Klaidos kainą iliustruoja Australijoje nutikusi tikra istorija. Į kabinetą užėjusios Rebeccos Green gydytojas pasiteiravo, ar ji neprieštarautų, kad jų pokalbį stenografuotų dirbtinis intelektas. Daug negalvojusi sutiko – pirmiausia todėl, kad nenorėjo pasirodyti pretenzinga ir sudaryti gydytojui nepatogumų.
Konsultacija baigėsi, ir atrodė, tuo viskas pasibaigė. Tačiau po kurio laiko gydytojas atsiuntė stenogramą. Paaiškėjo, kad DI „užfiksavo“, jog ji vartoja haliucinogeninius grybus, ir tai buvo įrašyta į jos ligos istoriją. Iš tiesų Rebecca Green jų nebuvo nei bandžiusi, nei kada nors ketino jų bandyti.
Klaida, žinoma, buvo iškart ištaisyta. Tačiau kas būtų, jei pacientė jos nebūtų pastebėjusi? Ar dėl to galėtų pabrangti jos privataus sveikatos draudimo įmokos? Kaip toks įrašas paveiktų tolesnius gydytojų sprendimus dėl gydymo? Kokių sukeltų klausimų, kai reikėtų atnaujinti vairuotojo sveikatos pažymą arba tikrinantis sveikatą prieš pradedant naują darbą? Pavyzdžiui, sveikatos patikra privaloma vaikų darželių darbuotojams. Vėliau pašalinti tokį įrašą iš savo sveikatos istorijos gali pasirodyti ne taip jau ir paprasta.
Ne visi medicininiai tekstai vienodai rizikingi
Vertimo kokybės reikalavimus turėtų lemti ne vien teksto sudėtingumas, bet ir galimos klaidos kaina. Jeigu žmogus tenori suprasti užsienio klinikos interneto svetainėje skelbiamą informaciją, DI vertimas gali visiškai patenkinti jo poreikį. Gydytojui norint greitai susipažinti su užsienio kalba parengtos publikacijos esme, DI atliktas vertimas taip pat gali būti puikus pagalbininkas.
Visai kas kita – medicininių dokumentų vertimas, kai išversta epikrizė, diagnozė, tyrimų rezultatai ar gydymo rekomendacijos bus naudojami priimant sprendimus dėl konkretaus paciento tolesnio gydymo. Dar griežtesni reikalavimai taikomi informuotam paciento sutikimui, vaisto informaciniam lapeliui, medicinos prietaisų instrukcijoms ar klinikinių tyrimų dokumentams. Todėl klausimas „Ar DI tinka medicininiam vertimui?“ yra beveik toks pat nekonkretus kaip ir klausimas „Ar automobilis tinkamas važiuoti?“ Į parduotuvę – galbūt. Tačiau susiruošus juo vykti į užsienį, norėtųsi žinoti tiksliau.
Kai klaida skamba visiškai taisyklingai
Pirmosios kartos DI vertimai turėjo vieną savotišką privalumą: kai DI suklysdavo, dažnai tai būdavo akivaizdu. Šiuolaikinis generatyvinis DI pavojingas tuo, kad jis gali suklysti įtikinamai. Sakinys gali būti gramatiškai taisyklingas, terminai – skambėti mediciniškai, o tonas – toks užtikrintas, kad skaitytojui net nekyla noras tikrinti. Todėl medicininių tekstų vertimo atveju reikėtų atskirti du klausimus:
„Ar tekstas gerai skamba?“ ir „Ar šiuo tekstu galima pasikliauti?“
Ir tai nėra tas pats. Profesionalus medicininių tekstų vertėjas tikrina ne vien gramatiką. Reikia suprasti terminiją, santrumpas, dokumento paskirtį, skaičius, matavimo vienetus, neiginius, kontekstą ir kartais net pastebėti, kad iš pirmo žvilgsnio taisyklingas sakinys mediciniškai ar logiškai įtartinas.
O jeigu pacientas tiesiog išsitraukia telefoną?
Lietuvoje tai visai nesunkiai įsivaizduojama situacija. Pavyzdžiui, ukrainietis pacientas ateina pas Lietuvos gydytoją, tačiau lietuviškai nekalba. Išsitraukia telefoną ir įjungia automatinį vertėją. Kasdienėse situacijose tokios programėlės yra nuostabios. DI puikiai susidoros su klausimu, kaip nueiti iki vaistinės.
Sunkiau pasidaro tada, kai tikslas nebe vaistinė, o bandymas paaiškinti gydytojui, ką konkrečiai skauda: „lyg ir čia, bet kartais nušoka į šoną, o giliai įkvėpus – pažaliuoja akyse“. Gyvoje kalboje kartais trukdo akcentas, nebaigti sakiniai, emocijos, foninis triukšmas, medicininės santrumpos ir spaudžiantis laikas. Todėl rašytinis medicinos dokumentų vertimas ir medicininis vertimas žodžiu nėra tapačios techninės užduotys.
O gal gali išversti šeimos narys?
Kol tereikia gydytojui paaiškinti, kad močiutei skauda kelį, anūkas gali pasirodyti visai neblogas vertėjas. Situacija pasikeičia, kai gydytojas pradeda klausinėti apie šlapinimąsi, lytinį gyvenimą, psichikos sveikatą, priklausomybes ar onkologinės ligos prognozę. Čia atsiranda ne tik terminijos, bet ir privatumo bei tarpusavio santykių klausimas.
2024 m. atliktus sisteminę medicininio vertimo žodžiu tyrimų apžvalgą paaiškėjo, kad profesionalūs vertėjai daro mažiau klaidų nei šeimos nariai, o skirtumas gali tapti ypač svarbus kalbant apie sunkias diagnozes, pavyzdžiui, nepagydomą vėžį.
Klaidos – nuolatinis medicininių vertimų palydovas
2003 m. paskelbtame JAV pediatrinių konsultacijų tyrime Glennas Floresas su kolegomis nagrinėjo vertimo žodžiu klaidas ir galimas jų pasekmes. Tyrėjai įrašė ir išanalizavo 13 konsultacijų, kuriose iš ispanų kalbos vertė ligoninės vertėjai arba specialiai tam neparengti darbuotojai ir vienas paciento šeimos narys. Užfiksuotos 396 klaidos – vidutiniškai po 31 per konsultaciją. Tyrėjų vertinimu, 63 proc. klaidų galėjo turėti klinikinių pasekmių: buvo praleistas klausimas apie alergiją vaistams, neišversti antibiotikų dozavimo nurodymai, o vienai mamai klaidingai pasakyta lašinti amoksiciliną vaikui į abi ausis..
Kitame tyrime, atliktame jau 2012 m., Glennas Floresas su kolegomis išanalizavo 57 ispaniškai kalbančių pacientų apsilankymus dviejų Masačusetso valstijos vaikų skubiosios pagalbos skyriuose. Per 20 konsultacijų vertė profesionalūs vertėjai, per 27 – specialiai tam neparengti žmonės, o 10 konsultacijų vyko be vertėjo. Tyrėjai užfiksavo 1 884 komunikacijos klaidas. Galinčiomis turėti klinikinių pasekmių įvertinta 12 proc. klaidų profesionalių vertėjų grupėje, 22 proc. neprofesionalių vertėjų grupėje ir 20 proc. konsultacijų be vertėjo grupėje. Tarp profesionalių vertėjų bent 100 valandų mokymus baigusieji darė gerokai mažiau klaidų: jų mediana buvo 12, o mažiau mokytų vertėjų – 33. Taigi vien mokėti dvi kalbas nepakanka, kad galėtum tiksliai versti medicininę konsultaciją.
Vertėjas – tai paciento balsas
Medicininis vertimas žodžiu turi dar vieną, sunkiau išmatuojamą funkciją. Vertėjas perduoda ne tik žmogaus žodžius. Tam tikra prasme jis kitam pokalbio dalyviui paskolina savo balsą.
Įsivaizduokime pacientą, kuris savo gimtąja kalba tiksliai ir užtikrintai nupasakoja simptomus. Tačiau jeigu jo žodžiai kita kalba perteikiami fragmentiškai, o formuluotės – neaiškios, gydytojas gali susidaryti visai kitokį įspūdį apie pašnekovo situaciją. Ir atvirkščiai: jeigu gydytojas kalba ramiai bei užtikrintai, o vertime gausu dvejonių, vis pritrūksta tinkamų žodžių ir mažai kas aišku, pacientas gali išgirsti ne visai tą patį, ką sako gydytojas.
Todėl geras profesionalus vertėjas dažnai yra beveik nematomas. Pacientui turėtų likti jausmas, kad jis kalbėjosi su gydytoju, o ne dalyvavo trijų žmonių sugedusio telefono žaidime. Tai nėra vien teorija. 2023 m. paskelbtame tyrime dalyvavo 176 ispaniškai kalbantys pacientai. Pacientų, bendravusių su gydytoju per profesionalų vertėją, vidutinis pasitikėjimo gydytoju įvertis buvo 48,27, o tų, kuriems padėjo neprofesionalus vertėjas – 45,53. Skirtumas statistiškai reikšmingas. Tačiau, kaip rodo kitas tyrimas, nuo pasitiki ar nepasitiki gydytoju gana priklauso kiek tiksliai vykdys jo nurodymus.
Pasitiki gydytoju – labiau klauso jo nurodymų
2009 m. paskelbtoje metaanalizėje JAV mokslininkės Kelly B. Haskard Zolnierek ir M. Robin DiMatteo apibendrino 127 tyrimus: 106 nagrinėjo gydytojo bendravimo ir paciento elgesio sąsają, o 21 vertino gydytojų komunikacijos mokymų poveikį. Paaiškėjo, kad pacientų, kurių gydytojai bendravo prasčiau, rizika nesilaikyti gydymo rekomendacijų buvo 19 proc. didesnė nei gerai bendravusių gydytojų pacientų. Komunikacijos mokymus baigusių gydytojų pacientų galimybė laikytis paskirto gydymo buvo 1,62 karto didesnė nei mokymų nebaigusių gydytojų pacientų. Vadinasi, tai, kaip gydytojas paaiškina gydymą, turi įtakos ir tam, ar pacientas jo laikysis.
Kitaip tariant, kalbos barjeras medicinoje gali tapti ir pasitikėjimo barjeru.
DI ir medicininiai duomenys: dar vienas klausimas, kurį lengva pamiršti
Pacientas gauna epikrizę užsienio kalba. Atsidaro DI programą, įkelia dokumentą ir duoda nurodymą: „Išversk į lietuvių kalbą.“ Patogu. Bet prieš spaudžiant „Enter“ verta užduoti dar vieną klausimą: Kam ką tik išsiunčiau savo medicininius duomenis?
Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą duomenys apie sveikatą priklauso specialios kategorijos asmens duomenims, kuriems taikoma sustiprinta apsauga. Sveikatos duomenys apima informaciją apie asmens fizinę ar psichinę sveikatą ir suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kai ši informacija atskleidžia asmens sveikatos būklę. Tai nereiškia, kad medicininio dokumento negalima apdoroti jokiu DI įrankiu. Tačiau pacientui, klinikai ar vertėjui verta žinoti konkretaus įrankio duomenų tvarkymo sąlygas, kam duomenys perduodami, kiek laiko saugomi ir ar apskritai leistina į jį kelti sveikatos duomenis, pagal kuriuos galima identifikuoti konkretų asmenį. Taigi, be klausimo „Ar DI išvers teisingai?“, kyla ir klausimas „Kur nukeliavo dokumentas, kurį įkėliau į DI įrankį?“
DI gali būti ne konkurentas, o puikus pagalbininkas
Visgi, tai nereiškia, kad vertėjas turėtų vengti naujausių vertimo technologijų. Vertėjai technologijas pasitelkė gerokai seniau negu atsirado ChatGPT. Kažkada vertėjas sėdėjo apsikrovęs storais spausdintais žodynais. Vėliau dėl interneto atsirado galimybė per kelias sekundes susirasti tai, ko anksčiau reikėdavo ieškoti pusvalandį. Atsirado terminų bazės, vertimo atmintys, CAT, automatinės kokybės tikrinimo sistemos. Kiekviena šių technologijų perėmė dalį darbo, kurį anksčiau atlikdavo žmogus.
Generatyvinis DI tėra dar vienas – tik gerokai didesnis – šio proceso žingsnis. Pagal daugelį vertinimo kriterijų šiuolaikinės mašininio vertimo sistemos jau gali pasiekti profesionaliam vertimui artimą rezultatą. Tačiau realiai rezultatas priklauso nuo kalbos, užduoties ir vertinimo metodo, todėl dalinės sėkmės pritempti iki visuotinai tikslaus DI atlikto medicininio vertimo nėra kaip.
Keičiasi ne atsakomybė, o darbo pasidalijimas
Profesionalus vertėjas gali naudoti DI terminų paieškai, alternatyvioms formuluotėms, pirminiam vertimui ar kitoms vertėjo darbo dalims atlikti. Tačiau medicininio vertimo vertė vis dažniau glūdi ten, kur mašina negali būti palikta savieigai. Šiuo atveju – tai gebėjimas suprasti kontekstą, patikimai parinkti terminiją, pastebėti prieštaravimus, įvertinti riziką ir patikrinti galutinį rezultatą. Todėl DI nesunaikina vertėjo vaidmens, o tik brėžia naują ribą tarp to, ką daro vertėjas, ir to, ką už jį gali padaryti mašina. Mašina garantuoja greitį, apimtį ir milžinišką informacijos apdorojimo galią. Žmogus pritaiko visa tai kontekstui, priima daug lemiančius profesinius sprendimus ir prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą.
Tai ypač svarbu atliekant profesionalų medicininių tekstų vertimą, kai dokumentas skirtas ne smalsumui patenkinti, o gydytojui, pacientui, farmacijos bendrovei, medicinos įstaigai ar tam, kuris juo remdamasis priims daug lemiančius sprendimus. Todėl nė neturėtų kilti klausimo „vertėjas ar DI“, nes ateitis – profesionalus vertėjas, valdantis DI. Ir kuo galingesnė tampa mašina, tuo svarbesnis tampa gebėjimas suprasti, kada ja galima pasikliauti, o kada tiesiog būtina patikrinti. Medicinoje tai gali būti svarbiau nei bet kur kitur, nes už originalo ir vertimo slypi ne vien žodžiai, bet ir žmogaus sveikata.
Apie straipsnio autorę
Diana Guogienė – profesionali vertėja žodžiu ir raštu, vertimų biuro „Magistrai“ vadovė, Vilniaus universiteto sinchroninio vertimo dėstytoja. Ilgametę profesinę patirtį turinti vertėja, dirbusi Sveikatos apsaugos ministerijoje, PHARE projekte sveikatos apsaugos srityje, vertusi daugybei farmacijos bendrovių raštu ir žodžiu.
DUK: DI ir medicininis vertimas
Ar galima medicininius dokumentus versti su ChatGPT?
ChatGPT ir kitos šiuolaikinės DI sistemos gali labai gerai išversti daugelį medicininių tekstų, ypač kai žmogui reikia tik bendrais bruožais susipažinti su dokumento turiniu. Tačiau dokumentą ketinant naudoti gydymui, diagnozei ar kitam svarbiam sprendimui, DI vertimą verta vertinti kaip DI įrankio rezultatą, o ne savaime patikimą galutinį dokumentą. Tyrimai rodo aukštą vidutinį DI vertimo tikslumą, tačiau net ir labai tiksliai išvertęs didelę dalį teksto, DI beveik visada pridaro sunkiai pastebimų klaidų.
Ar DI gali patikimai išversti epikrizę ar tyrimų rezultatus?
Techniškai gali, tačiau klausimas turėtų būti ne vien „ar gali“, o „kam vertimas bus naudojamas“. Jei pacientas nori apytikriai suprasti dokumento turinį – rizika viena. Jei išversta epikrize ar tyrimų rezultatais remsis kitos šalies gydytojas pacientui gydyti, klaidos pasekmės gali būti gerokai didesnės. Medicininio vertimo kokybės reikalavimus reikėtų sieti su galimos klaidos kaina.
Kada reikalingas profesionalus medicinos srities vertėjas?
Profesionalo kontrolė ypač svarbi, kai medicininių dokumentų vertimas naudojamas gydymui, diagnostikai, informuotam sutikimui, vaistų ar medicinos prietaisų informacijai, klinikiniams tyrimams versti ir kitose didesnės rizikos situacijose. Profesionalus vertėjas gali ir pats naudotis DI ar kitomis vertimo technologijomis, tačiau prieš pateikdamas galutinį rezultatą, profesionalus vertėjas būtinai patikrina terminiją, skaičius, kontekstą, galimus praleidimus, dviprasmybes ir galutinio teksto tinkamumą naudoti pagal paskirtį.
Ar galima naudoti DI vertimui gydytojo kabinete?
Automatinis vertimas gali būti naudingas paprastoms situacijoms ar tada, kai profesionalaus vertėjo nėra. Tačiau medicininis vertimas žodžiu yra sudėtingesnis už rašytinio teksto vertimą: tam būtina suprasti akcentą, nebaigtą mintį, emocijas, kontekstą ir medicinos terminiją realiu laiku. 2026 m. Atikus Google Translate balso režimo tyrimą paaiškėjo, kad kliniškai reikšmingų klaidų DI įvėlė gerokai daugiau nei kvalifikuoti medicinos srities vertėjai.
Ar saugu kelti medicininius dokumentus į DI sistemą?
Medicininiuose dokumentuose gali būti ypač jautrių asmens duomenų. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas sveikatos duomenis priskiria specialios kategorijos asmens duomenims. Todėl, prieš keliant epikrizę, tyrimų rezultatus ar ligos istoriją į bet kurią DI sistemą, verta išsiaiškinti konkrečios paslaugos privatumo ir duomenų tvarkymo sąlygas bei pašalinti pacientą identifikuojančią informaciją.
Ar dirbtinis intelektas pakeis medicinos srities vertėjus?
DI jau perima dalį darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo vertėjas, ir ši dalis tikriausiai didės. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad profesija išnyks. Labiau tikėtinas darbo krūvio persiskirstymas: DI atliks vis daugiau mechaninių vertimo ir informacijos apdorojimo funkcijų, o profesionalo darbo vertė pasimatys susitelkus į terminiją, kontekstą, tikrinimą, rizikos valdymą ir galutinio rezultato patikimumą.
Keičiasi ne tai, kas atsakingas už profesionalų vertimą. Keičiasi darbo pasidalijimas tarp žmogaus ir mašinos.
