Iššūkiai, burtai, prisilietimas prie tautos sielos

Meninius įspūdžius perteikti kita kalba — atskira meno rūšis

Literatūros ar meno kūrinių vertimas — šios profesijos viršūnė. Palyginus su kitų temų vertėjais, skirtumas lyg tarp publicisto ir poeto. Žinoma, niekas nesako, kad publicistas negali būti geras rašytojas, tačiau grožinės literatūros, poezijos vertėjas ir pats turi tapti menininku ir kerėti nepaprastu talentu.

Tad meninis vertimas yra vertėjų profesijos sakrali teritorija, o šios rūšies vertėjai, lyg žyniai, iškart įgauna geriausių iš geriausiųjų statusą.

Įsivaizduokite — prieš jus pasaulinės literatūros šedevras. Nutarėte imtis, tarkime, Williamo Blake‘o eilėraščių. Kaip įprasta meno pasaulyje, laužysime laiko tėkmę ir pažiūrėsime, kokią kelią teks nueiti, kad taptumėte pasaulinės literatūros vertėju. O po to ir ką jūsų darbas atneš kitiems.

Grožinių tekstų vertėjas turi pats beveik prilygti rašytojui

Prireiks beribio humanitarinio akiračio

Kad taptumėte meninių tekstų vertėju, jums, be abejo, prireiks kone tobulai išmokti originalo ir vertimo kalbas. Jeigu negalėtumėte pats būti bent jau vidutinio lygio romanų rašytoju ar poetu, ši užduotis jums bus per sunki.

Turite giliai susipažinti su menu. Kaip galėtumėte tinkamai išversti Williamą Blake‘ą nieko nežinodami apie to meto epochą, kuriai jis atstovavo? Kokias pasitelkdavo menines priemones ir kodėl? Ką savo darbais norėjo pasakyti?

Susijusi nuoroda: net ir geriausio vertėjo darbą patobulins kvalifikuotas kalbos redaktorius. Ar žinote, kad Vilniuje galite užsisakyti pagrindinių užsienio kalbų gimtakalbio redaktoriaus paslaugas?

Blake‘as — ankstyvojo romantizmo epochos poetas. Tai meninė terpė, kurioje jis kūrė. Praverstų iki panagių išsigliaudyti, kas tas romantizmas, kuo skiriasi nuo kitų meno epochų ir į ką susitelkia tos krypties menininkai. Galų gale, negali nežinoti ir kuo to meto kūryba skyrėsi nuo dabartinės — gali praversti kuriant jaudinantį vertimą.

Ir tai dar ne viskas. Blake‘as buvo ankstyvojo XIX amžiaus žmogus. Kad deramai išverstumėte, teks įsigilinti į to laikmečio kalbą. Vadinasi, reikia žinoti, kuo gyveno to amžiaus visuomenė.

Blake‘as — Anglijos poetas. Ką gebės anglų klasiko vertėjas, jeigu nebus nuodugniai susipažinęs su Anglijos ir kitų britų salų gyventojų kultūra ir pasaulėjauta? Toks vertėjas turi gerai išmanyti, kuo anglai skiriasi nuo kitų europiečių, kitaip neperteiks nacionalinio atspalvio, kuris, be abejo, persmelkia  Blake‘o eiles.

Plunksnos magija

Išsaugoti nepaliestą autoriaus žinią kitoje kalboje

Dar prieš griebdamasis plunksnos, vertėjas turi pagalvoti ir apie skaitytoją. Iš pradžių jis, kaip aktorius, turi įsijausti į vaidmenį, įsigyventi į poeto vizijas, visa savo esybe panirti į Blake‘o kūrybinį pasaulį. Pasiaiškinti, kokia jo žinia žmonijai.

Kitaip tariant, prieš imdamasis versti pasaulinio lygio klasiką, turi gerai suprasti, kokius mygtukus jis spaudė, kad sukeltų bangas savo meto visuomenėje, o po to ir už jos ribų.

Rekomenduoju perskaityti: kodėl beveik visos turtingos šalys arba yra anglakalbės, arba jų gyventojai puikiai moka pasaulinę kalbą? Nes geros kalbos žinios atveria duris užimti svarbesnes vietas tarptautinėje bendruomenėje. Kaip tuo pasinaudoti, aptariame straipsnyje „Lietuvių — anglų kalbų vertimas: mūsų langas į pasaulį“.

Galiausiai, Blake‘o kurtą žodžio magiją vertėjas turės atkurti vertimo kalba. Tačiau ir tai dar ne viskas. Jei norite, kad jūsų vertimas turėtų tiek pat galingos meninės įtaigos, dar turėsite pasirūpinti nuspausti reikiamus meninės įtaigos mygtukus ir skaitytojo sieloje.

O tam reikia vienodai gerai išmanyti vertimo kalbos humanitarinį kontekstą. Jeigu versite į lietuvių kalbą, jums prireiks žinoti, kaip parašyti jaudinantį tekstą Lietuvos visuomenei. Vienos literatūrinės priemonės gali sujaudinti anglus, lietuvius šiek tiek kitos. Pavyzdžiui, gali būti prasminga pasitelkti kitą simbolį, jeigu versdamas nuspręsite, kad Williamas Blake‘as, jei būtų kūręs lietuviams, panaudotų kitą išraiškos priemonę.

Vertimo menas

Meninis vertimas ir pats yra meno rūšis. Tampa aišku, kodėl meninių tekstų vertėjai — tai vertėjų elitas. Daug kas rašo tekstus, bet tik išrinktieji rašo eiles ir romanus, kuriančius epochos dvasią. Grožinės literatūros vertimai taip pat pranoksta įprastus profesinius rėmus ir tampa meno kūriniais. Vadinasi, tokių tekstų vertėjai —menininkai. Jie kuria magiją. Atveria naujus pasaulius, atidengia tai, ko iki tol nebuvo matyti.

Ką gi iš tiesų kuria tokia vertimo magija? Bendras vertybes ir patirtis. Jeigu norėsite pasauliui perduoti lietuvių pasaulėjautą, tarkime, sovietmečiu, geriausias būdas tai padaryti — išversti Justino Marcinkevičiaus darbus. Perduoti pasauliui tą įspūdį, kurį patiriame, kai Mažvydas moko vaiką skaityti, o Mindaugas kovoja su genčių vadų egoizmu vienydamas Lietuvą. Kokia jėga mus pasiekia iš rašytojo žodžių apie iškeptos duonos kvapą, gimtojo žodžio saldumą, šaknis į istoriją ir savo žemę įleidusį lietuvį?

Jei norime perteikti nacionalinę jauseną, reikia meniškai versti iškiliausių savo rašytojų darbus. Beje, J. Marcinkevičiaus kūriniai išversti į keliolika užsienio kalbų. Tad vertėjai tiltus tiesia.

Meninių vaizdinių mechanika

Apibendrinimas

Joks kitas vertimas savo sudėtingumu ir įtaiga neprilygsta meniniam vertimui. Dabar jau žinome, kiek daug reikia išmokti, kad gebėtum meistriškai versti. Būtent šie vertėjai kuria menišką įtaigą, todėl ir patys yra menininkai. Jie perduoda autoriaus nacionalinę jauseną kitoms tautoms ir taip kuria ryšį tarp tautų, o neretai ir bendrą europinę tapatybę.