Icon Oficialūs ES institucijų vertėjai
Modernumas prieš autentiškumą: ar tikrai reikia rinktis?

Modernumas prieš autentiškumą: ar tikrai reikia rinktis?

Modernumas prieš autentiškumą: ar tikrai reikia rinktis?

Kalbos grynumas byloja savigarbą ir aukštą intelektą

modernumas prieš tapatybę

Tarptautinės kalbos privalumai

Anglų kalbos invazija, regis, nesustabdoma. Jaunimas, karjeros ir IT specialistai, kalba lietuviškai įpindami  begalę angliškų žodžių, o pastaruoju metu net girdime juos sakinius pradedant lietuviškai, o baigiant angliškai.

Toks perteklinis angliškų žodžių vartojimas turi savų privalumų, kuriuos būtų nesąžininga nutylėti. Kai jaunimas kalba su angliškomis priemaišomis, tai skamba moderniai. Taip jie pabrėžia, kad priklauso pasaulio bendruomenei. Be to, įvairių paklausių profesijų specialistams tai padeda atpažinti „savus“. Tokia „pusiau angliška“ lietuvių kalba didžiuojasi ištisi specialistų luomai, kaip antai dizaineriai, rinkodaros specialistai, programuotojai ar interneto svetainių kūrėjai. Atrodytų, kad lietuvių kalba nespėja prisitaikyti prie jų kalbinių poreikių. Tačiau patys jaunieji specialistai paprastai ir nesistengia jai padėti. Minėtųjų profesijų atstovus visiškai tenkina susidariusi padėtis, kai gausiai vartojami neadaptuoti terminai.

Tai suteikia nemažai privalumų: atrodai šiuolaikiškai, lengvai integruojiesi bet kur pasaulyje, lengviau susikalbi su savo srities specialistais, o ir galimybės gauti išsilavinimą užsienyje gerokai išauga, ir taip toliau.

nyksta kalba

Argumentai už gryną gimtąją

Visgi, yra viena profesinė grupė, kuri, nors ir puikiai moka anglų kalbą ir taip pat gali mėgautis visa minėta nauda, stengiasi kalbėti lietuviškai be menkiausių priemaišų. Ši paslaptingoji grupė – tai anglistai. Jie, tikėtina, angliškai kalba užvis geriausiai, bet tuo nesipuikuoja. Priešingai, pats esu anglistas ir stengiuosi kalbėti kuo taisyklingesne gimtąja kalba. Be to, galiu drąsiai teigti, kolegos daro tą patį.

Kas mus, anglistus, skatina eiti prieš srovę?

Pirma, būdami filologai, privalome gerai išmanyti ne tik anglų, bet ir gimtąją kalbą. Profesionalus vertėjas negali sau leisti kur užsimanęs svaidytis angliškais žodžiais vien todėl, kad taip patogiau. Kadangi kalbame ir rašome žiniasklaidai, ir gimtąją, ir anglų kalbą turime vartoti nepriekaištingai. Jei to nepadarys pats vertėjas, kalbos redaktorius versis per galvą tvardydamas tekstą ir vertėjo geruoju tikrai neminės.

Antra, kaip kalbos specialistai, geriau suvokiame kalbų maišymo padarinius. Skirtingos kalbos – tai skirtingi mentalitetai, skirtingas pasaulio suvokimas, kartais net nederančios pasaulėžiūros. Visa tai suplakę į vieną sakinį, gauname sumišusį pasaulio vaizdą, ne iki galo sueinančius požiūrius.

Trečia, tai ir savigarbos bei asmeninės vertės reikalas. Atsisakydami savo tautinės tapatybės, tampame pasauliui patogūs, bet neįdomūs. Netenkame išskirtinumo. Pažvelkite į save anglakalbio akimis: vis tiek iki galo nesame jų kultūros dalimi, bet jau ir nebe iki galo lietuviai. Į pasaulį integruojamės tapatybės sąskaita. Toks mišriakalbis nebeturi kuo nei užsieniečių, nei savųjų nustebinti ar kuo išsiskirti. Jei gerbsite savo tautinę tapatybę, kitakalbiai jus taip pat už tai gerbs. Kuris jums būtų įdomesnis – savo tapatybe besididžiuojantis graikas ar specialistas iš Graikijos, menkai kuo tesiskiriantis nuo savo kolegos iš Lietuvos?

Praradę gimtąją kalbą patiriame vertybių krizę

Ketvirta, kalbininkai seniai pastebėjo, kad praradę gimtąją kalbą, patiriame vertybių krizę. Apie tai literatūros klasikė Ieva Simonaitytė parašė romaną. „Vilius Karalius“ – tai tikrais įvykiais pagrįsta istorija. Pagrindinis herojus atsisako gimtosios kalbos, tautinių papročių ir stačia galva neria į visa tai, kas modernu ir madinga. Baigiasi nusikaltimais, skolomis ir partnerio nužudymu.

Penkta, ar kada susimąstėte, kodėl Lietuvoje įsitvirtino krepšinis, o ne futbolas? Manote žodžiai čia niekuo dėti? Pagalvokite, ką vertinate, branginate, netgi mylite labiausiai? Nustebsiu, jei į šį sąrašą pateks tarptautinių žodžių. Štai ką žmonės brangina labiausiai: šeimą, tėvus, vaikus, Tėvynę, laisvę, motiną gamtą ir t.t. Mes nemylime „savo partnerio“. Mylime savo vyrą ar savo moterį. To, ką įvardiname tarptautiniais žodžiais, paprastai nemylime, o tik naudojamės. Ar mylite tokius dalykus kaip kompiuteris, routeris, šopingas, t.t? Gal netyčia esate įsimylėję į turizmą arba logistiką? Net sekso žmonės nemyli, o tik trokšta juo užsiiminėti; tuo tarpu meilė yra aukščiausias poreikis.

Šešta, dėl invazinio poveikio, gimtoji kalba tampa pernelyg techninė. Akronimai (kelių žodžių sutrumpinimas panaudojant jų pirmąsias žaides, pvz. NVO) pradedami vartoti kur papuola. Neretai jie apsunkina komunikaciją, nes neaišku ką reiškia. Pavyzdžiui, neseniai mačiau reklamą, skirtą reklamuoti PPC, SEO ir CRO mokymus.

Kitas dalykas – taip kalbėti kenkia psichinei sveikatai. Gal PPC, SEO ir CRO kursus baigusieji ir gerai uždirbs, bet susidurs su psichologinėmis ir bendravimo problemomis. Kodėl? – Kaip manote jus paveiktų tai, jei kasdien nuo ryto iki vakaro žongliruotumėte mašinų mėgstamais terminais?

beveidžiai

Menkstant kalbai – menksta gyvenimas

Tai didele dalimi paaiškina, kodėl menkstant gimtajai kalbai nyksta tikri jausmai, tikros draugystės ir tikri išgyvenimai. Kai mūsų kalba sintetinė, patys tampame sintetiniai. Ir į kitus žvelgiame vartotojiškai, ir šie atsako tuo pačiu. Žmonės tampa nenatūralūs, bendrauja dangstydamiesi kaukėmis, visi vienodėja. Žmogiškų santykių tuštumą užpildo technologijos. Skverbiasi technikos diktatas, esame verčiami jam tarnauti. Apie tai esu kalbėjusi „Tiško kanaliuko“ 44 laidoje – Privalai rinktis pažangą, negali rinktis kitaip.

Taigi, situacija grėsminga ir toliau sparčiai blogėja. Bet ar gali būti kitaip, jei nepuoselėjame gimtosios kalbos ir taip kertame šaknį, iš kurios semiamės dvasinio peno?

Galiausiai, jei jau maišyti kalbas iš ties būtų tokia norma, kaip kad dažnas dabar tvirtina, kodėl to netaikome anglų kalbai? Gal ir kalbėdami angliškai primaišykime lietuviško žodyno – ar ne patogiau? Kai taip pažvelgiame, akimirksniu išblėsta užsidegimas aiškinti, kad lietuvių kalbos reikalavimai nervina ar kad vietiniai atitikmenys neva skamba kvailai. Nes visi puikiai suvokiame, kad norėdami, jog mus teisingai suprastų ir kad užmegztume artimą ryšį, su anglakalbiais turime kalbėti kuo grynesne ir aiškesne anglų kalba.

technizuota kalba

Technizuota kalba – žmogus panašėja į kompiuterį

Intelekto požymis

Kalbėti viena kalba vienu metu – asmens intelekto ir išprususios asmenybės požymis. Tai pavaldu visiems,  tereikia šiek tiek pasistengti: susirasti angliškų terminų atitikmenis gimtojoje kalboje ir įpinti juos į savo bendravimą. Trumpas patarimas: lietuviškus atitikmenis jums mielai pateks ChatGPT. O jeigu lietuviški atitikmenys dar nesugalvoti – kurkime patys savo nuožiūra. Iniciatyva švarinti kalbą gali atgaivinti pasididžiavimą savimi ir vienyti tautą.

Toks gilesnis žvilgsnis į tai, ką reiškia kalba, verčia keliskart gerai pagalvoti prieš maišant kalbas patogumo dėlei. Gimtosios kalbos žodžiai mus kabina, guodžia, užgauna ir džiugina labiau negu tarptautiniai. Leidžia užmegzti artimesnius ryšius negu svetimžodžiai. Kalba – mūsų asmenybės giluminių klodų pamatas. Tai ir mūsų ryšys su protėviais – per šimtmečius kaupti išgyvenimai ir paveldėta jų patirtis. Gimtąją kalbą protėviai gynė krauju, išsaugojo per karus, marus ir okupacijas. Vien jau knygnešių žygdarbiai ko verti. Tad kiekvienas turime pareigą gimtąją kalbą puoselėti ir neiškraipytą perduoti ateinančioms kartoms. Nuo mūsų priklauso, kokios kokybės jie ją paveldės.

Kalbėti mokytis visą gyvenimą

Mes „Magistruose“ laikomės požiūrio, kad kalbos reikia mokytis visą gyvenimą. Išpuoselėję kalbą – įvaldome retorines galias, tampame pajėgūs paveikti kitus vien įtaigiu žodžiu. Gebėdami kalbėti švaria lietuvių kalba, neabejotinai išsiskirsime gerąja prasme. Mes, anglistai, anglų kalbos vartojame ypač daug. Tačiau tik ne gimtosios kalbos sąskaita. Ir tai ne taip jau sunku. Tiesiog reikia tam skirti dėmesio. Svarbiausia panorėti!

SEO vertimas daugiakalbių svetainių optimizavimui

SEO vertimas daugiakalbių svetainių optimizavimui

SEO vertimas daugiakalbių svetainių optimizavimui

Nuo vertėjo išmanymo priklauso kiek jūsų svetainė bus matoma užsienyje

seo vertimas

Skaitmeninės rinkodaros amžiuje svetainė yra verslo ar organizacijos veidas. Dažnai tai pirmasis sąlyčio taškas potencialiems klientams ar partneriams. Būtent apsilankę svetainėje susidarome nuomonę apie bendrovę. Daugiakalbė interneto svetainė aktuali tada, kai siekiame pasaulinės auditorijos.

Tam prireiks profesionalaus vertimo. Profesionalios vertimo paslaugos, skirtos optimizuoti svetainę, neapsiriboja vien teksto vertimu. Tekstas bus parengtas taip, kad gyvai įsilietų į tos šalies žmonių kultūrinę aplinką. Susidarys įspūdis, kad savi kalba saviems. Be to, bus pasistengta, kad šiuos tekstus vėliau atrastų internetinės paieškos varikliai ir juos pateiktų potencialiems klientams, kai šie naršys ieškodami tokių produktų ar informacijos.

Susijusi tema: konkrečiau apie tai, kokius parametrus reikia sužiūrėti, kad Google aukštai reitinguotų svetainę, rasite straipsnyje „SEO paslaugos pasigauti interneto vėją“.

Pagalba užmezgant ryšį su auditorijomis kitose šalyse

Pagrindinis daugiakalbės svetainės tikslas — panaikinti kalbos barjerą, trukdantį bendrovėms pasiekti platesnę auditoriją. Skelbdamos turinį keliomis kalbomis, įmonės gali stipriai išplėsti savo rinką. Profesionalios vertimo paslaugos užtikrina, kad svetainės turinys būtų ne tik tiksliai išverstas, bet ir atitiktų konkrečios užsienio šalies mąstymą, kultūrinį ir nūdienos aktualijų kontekstą.

Įmonėms, kurios orientuojasi į konkrečius regionus ar kalbines grupes, kokybiškas vertimas dar svarbesnis.

Susijusi tema: „Kai kalbi, pasirūpink, kad tavęs būtų malonu klausyti“. Todėl prisiminkime anglų kalbos vertėjus kaskart, kai turime svarbią žinią pasauliui.

Adaptuotas turinys sukurs gerą įspūdį užsienio vartotojams

Tai, kokį įspūdį vartotojas susidarys apsilankęs svetainėje, priklauso ne tik nuo produkto ir apie jį pateiktos dalykinės informacijos. Gerai optimizuota daugiakalbė svetainė skelbs turinį visomis prasmėmis nepriekaištinga kalba. Tokia kalba kelia skaitytojų pasitikėjimą. Ir priešingai — atsainiai parengtas tekstas, kuriame įsivėlę įvairaus pobūdžio klaidų, siunčia signalą, kad šiai bendrovei mes kaip klientai nelabai rūpime.

Profesionalios vertimo paslaugos leis pamiršti verslininkui iš pažiūros nereikšmingas smulkmenas, tačiau galimiems klientams šios vėliau atrodys daug svarbesnės ir tikrai turės įtakos jų apsisprendimui. Geras, kokybiškas vertimas užtikrina, kad svetainė konkrečiai užsienio auditorijai atrodytų solidžiai, kad publika žinios neatmestų dėl to, kad ši jiems pasirodė svetima.

Daugiakalbių svetainių SEO

seo vertimas

Nuo optimizavimo paieškos sistemoms (angl. SEO) nemaža dalimi priklauso, kiek svetainė bus populiari ir dažnai lankoma. Daugiakalbės interneto svetainės šiuo požiūriu turi didelį pranašumą. Svetainė su turiniu keliomis kalbomis gali užimti aukštesnę vietą paieškos variklio rezultatų puslapiuose (SERP). Pasiekiamumas apims daugiau šalių, o tai dar padidins svetainės populiarumą.

Profesionalios vertimo paslaugos skirtos parengti tekstus taip, kad jie būtų „draugiški“ paieškos varikliams. Tai yra, vertėjas (arba tai gali padaryti ir kalbos redaktorius) reikiamose vietose ir reikiamu būdu įterps reikiamų žodžių ar frazių, kurios leis Google ir kitokiems paieškų robotams tą svetainę pastebėti ir pasiūlyti būsimiems pirkėjams. Tai leis įmonei užsitikrinti pastovų naujų klientų srautą, neišleidžiant papildomų pinigų jiems pritraukti.

Susijusi tema: toliau minimame straipsnyje aptariama, kaip profesionalios korektūros paslaugos ir kruopštus turinio tobulinimas papildo vertimą ir padeda dar geriau optimizuoti svetainę daugiakalbiam SEO. Pagilinkite ryšius su tiksline auditorija, užsakydami korektūros paslaugas Vilniuje”.

Techniniai niuansai

Kai interneto svetainė iš vienos ar dviejų kalbų tampa daugiakalbė, prisideda keli techniniai reikalavimai: pritaikyti svetainės struktūrą, sukurti papildomų grotažymių naujoms kalboms ir pasirūpinti, kad naudotojo sąsaja būtų vienodai aiški ir patogi visomis kalbomis. Profesionalių vertimo paslaugų teikėjai dažnai dirba kartu su svetainių inžinieriais, dizaineriais ir SEO specialistais, kad išspręstų šiuos iššūkius. Tada svetainė veikia sklandžiai ir yra maloni naršyti. Pabaigus kurti svetainę, specialistai, kartu su vertėjais, dar kartą patikrina, ar navigacija visur veikia ir yra patogi naudoti pridėtomis kalbomis.

Išvada

seo vertimas

Profesionalus vertimas — nepamainomas bendrovėms, kurios siekia pasaulinės auditorijos dėmesio ir dėl to kuria daugiakalbes svetaines. Tam reikia ne tik gerai išversti turinį, bet ir pasirūpinti, kad tekstai būtų matomi internetinių paieškų varikliams. Tada tokia svetainė bus parodyta, kai naršytojai ieškos aktualių prekių, paslaugų ar informacijos. Tai užtikrina nuolatinį naujų klientų srautą ir papildomą reklamą.

Tarptautinės bendrovės tokiems niuansams teikia daug reikšmės, o tai leidžia joms sklandžiai ir pasitikinčiai žengti į vis naujas rinkas.

 

Vertimo biuras Vilniuje

Vertimo biuras Vilniuje

Vertimo biuras Vilniuje

Sutvirtinkite santykius su tiksline auditorija

vertimo biuras Vilniuje

Bendrovės tekstų profesionalus parengimas— sritis, kur šiandien galima palankiai išsiskirti

Kai nuo teksto priklauso asmens ar organizacijos ateitis — ar tai būtų mokslinė disertacija, verslo ataskaita ar šiaip romanas — nepriekaištingai parengtos žinios svarba niekam nekelia abejonių. Tad teksto redagavimo paslaugos — nepamainomas etapas kuriant puikų tekstą. Geras tekstų redaktoriaus darbas — stipriai perduota žinia. Jei esate Vilniuje ar šiame mieste turite reikalų, o ir net jei šiuo metu dar neturite, būtent Vilniuje yra puiki verslo terpė užsisakyti ištobulinti jūsų tekstus.

Tekstų redagavimo svarba kuriant paveikią komunikaciją

Teksto redagavimas yra nepamainomas teksto rengimo etapas, kai kruopščiai peržvelgiamas rengiamas tekstas ir pasirūpinama jo stiliumi ir taisyklingumu. Po teksto redaktoriaus indėlio nelieka rašybos, gramatikos ar skyrybos klaidų, suvienodinamas minčių dėstymo stilius ir teksto formatas. Viską, ko nesužiūrėjo teksto autorius ar vertėjas, pamatys ir ištaisys redaktorius. Paprastai net ir geriausi rašytojai paliks smulkių klaidelių — tai žmogiška ir visiškai nereiškia, kad jie nepakankamai gerai atliko savo darbą.

Skirtumas tas, kad teksto kūrėjas (ar vertėjas) susitelkia į esmę, o redaktorius — į detales. Vienas sukuria turinį, o kitas jam suteikia patrauklų stilių.

Jei gyvenate ar turite verslo reikalų Vilniuje, čia verta užsakinėti tekstų kūrimo, vertimo ar redagavimo paslaugas. Vilniuje šios rūšies paslaugos ypač išvystytos. Nesvarbu, kokio pobūdžio jūsų tekstai — darbo veiklos ataskaita, reklama ar mokslinis darbas — jūs gausite puikiai surašytą tekstą, kuris prisidės prie jūsų verslo, karjeros ir kitų tikslų.

tekstų redagavimas Vilniuje

Kai tekstai nepriekaištngai parengti, lemiamo iššūkio dieną sutiksite pasitikėdamas savimi

Jei ketinate žengti į Lietuvos ar kitų Baltijos šalių rinką, Vilniuje dirbantys tekstų redaktoriai adaptuos jūsų žinią vietinei kultūrinei aplinkai. Parengs komunikaciją, darančią deramą įspūdį vietos gyventojams. Nebūtinai tik jiems. Čia dirba ir gimtakalbiai anglų ir kitų Europos kalbų redaktoriai. Paslaugų kokybė tokia pat kaip Niujorke ar Londone, tačiau už gerokai mažesnę kainą.

Gero teksto kūrimas, kokybiškas vertimas ir redagavimas yra viena svarbiausių investicijų bet kuriam verslui, valstybinio sektoriaus agentūrai ar nevyriausybinei organizacijai. Jei kalbėsime konkrečiai apie redagavimą, būtent šiuo etapu sprendžiasi teksto paveikumas. Ar tekstą bus lengva ir malonu skaityti? Ar tai, ką skaitai, kels pasitikėjimą? O gal priešingai — tekstas skaitytoją ar klausytoją erzins, kels vidinę sumaištį ir blaškys?

Patikėdami šią užduotį profesionaliems tekstų redaktoriams Vilniuje, rasite specialistus, kurie gerai išmano kaip parengti puikų tekstą ir vietos gyventojams Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, ir visai Europai pritaikytą žinią, nes jūsų tekstas bus parengtas pagal tai, kur ir kam jis bus naudojamas.

Technologijos vertėjų ir teksto redaktorių darbe

Technologijos labai palengvina ir paspartina darbo su tekstu procesą, tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kur ta riba, ties kuria jau būtina nustoti jomis paskliauti. Būtinai paskaitykite straipsnį DI vertėjų nepakeis apie dirbtinio intelekto generuojamo vertimo grėsmes ir pavojus. Norėdami užsitikrinti palankų rezultatą, tai yra sukurti tokią žinią, kuri pasitarnaus jūsų organizacijos siekiams, o ne juos sabotuos, dirbtinio intelekto generuotą tekstą būtinai duokite iš esmės paredaguoti patyrusiems filologams. Tuo tarpu profesionalūs vertėjai ir redaktoriai DI technologijomis pasinaudos taip, kad sukurtų dar sklandesnį tekstą už palankią kainą.

kalbos redagavimas

Kalbos redagavimas — investicija į tvarius santykius su tiksline auditorija

Vertimo ir tekstų redagavimo paslaugų pasiūla Europoje

Jei ieškote vertimo ir tekstų redagavimo paslaugų tiekėjo Europoje, svarbu įvertinti tokius veiksnius kaip paslaugų teikėjo įdirbis ir reputacija, specializacijos sritis ir pajėgumas atlikti stambius užsakymus. Vertimo biuras „Magistrai“ , esantis Vilniuje, yra pagrindinis tekstų redagavimo paslaugų teikėjas tarptautiniams užsakovams Lietuvoje. Biuras turi patyrusių kalbos redaktorių komandą, gali profesionaliai redaguoti lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbų tekstus. Be to, „Magistrai“ deramai įvertina ir vietos, ir tarptautinės auditorijos kultūrinių poreikių niuansus. „Magistrai“ nepriekaištingai parengs jūsų tekstus, kad ir kur juos toliau naudosite.

Rekomenduojame paskaityti: „Vertėjas turi būti jautrus kultūriniams skirtumams“.

Pabaigai, profesionalaus kalbos redaktoriaus kuriama vertė

Šiandien kuriama gausybė turinio — rašytinių tekstų, garso ar vaizdo žinučių. Jūsų tekstui teks vis įnirtingiau konkuruoti su kitų autorių turiniu. Būdas išsiskirti, įgyti auditorijos pasitikėjimą — nepriekaištingai parengti savo komunikaciją. Skirtumas — tarsi tarp stilingai ar bet kaip išsipusčiusių žmonių. Todėl geras tekstų redagavimas toli gražu nėra abejotinos vertės paslauga, o būdas sau ir savo verslui užsitikrinti tvaraus publikos dėmesio. Tiems, kurie pasitaupys ir leis į viešumą prastai parengtą žinią, vėliau teks nuolat pirkti reklamos paslaugas, kad atsikovotų bent dalį visuomenės dėmesio. Užsakydami profesionalias tekstų redagavimo paslaugas Vilniuje, tokias kaip teikia „Magistrai“, investuojate į tvarius santykius su savo tiksline auditorija.

Gero vertimo sluoksniai

Gero vertimo sluoksniai

Gero vertimo sluoksniai

Padėsiantys sklandžiai įsitvirtinti užsienyje

Kalbos barjerą įveikianti veiksminga komunikacija labai svarbi įmonėms, vyriausybinėms agentūroms ir asmenims, norintiems įsitvirtinti užsienyje. Šioms kliūtims įveikti, kaip pamatysime, reikia ne tik elementaraus vertimo raštu ar žodžiu, bet ir visapusiško požiūrio, tai yra atsižvelgti į kultūrinius niuansus, kontekstą ir tikslinės auditorijos, kurios palankumo siekiate, pomėgius. Šiame straipsnyje apžvelgsime vertimo ir kalbos lokalizavimo etapus, skirtus kiek įmanoma labiau palengvinti pirmuosius žingsnius užsienio valstybėje ir padėti iš karto įgyti tikslinės užsienio auditorijos pasitikėjimą ir palankumą.

Taigi, gero vertimo strategijos arba apie tai, kaip kuo sklandžiau įsitvirtinti užsienyje.

Perprasti kultūrinį kontekstą

Geras vertimas neįmanomas, jeigu giliai nesupranti kultūrinio konteksto. Vertėjas turi žinoti, kuo gyvena ir kvėpuoja jo verčiamos žinutės adresatai. Reikia puikiai išmanyti vietinį mentalitetą ir vietos gyventojų požiūrį. Turi netgi išmanyti nūdienos aktualijas.

Žmonų mąstymas veikia taip, kad pirma turime gauti pažįstamos ir priimtinos informacijos, tada atsiveriame naujai žinios porcijai. Psichologai sako, kad norint veiksmingai bendrauti, pirma privalu parodyti, jog gerai supranti pašnekovą, tada jis nevalingai atsivers tavo įtakai. NLP tą pirmąjį etapą vadina „prisijungimu prie pašnekovo“. Beje, prisijungti, įgauti pasitikėjimo išsamiai moko ir šnipus rengiančios žvalgybos.

Tad kelias į užsieniečių širdis ir protus — įrodyti, kad jais domiesi, gerai supranti ir palankiai juos vertini. Tokia jau žmogaus prigimtis, kad į tokį požiūrį negalime neatsakyti tuo pačiu.

gero vertimo sluoksniaiB

Dėmesys užsieniečių kalbai ir kultūrai — neįtikėtinas galimybes atveranti perspektyva

Susijusi tema: straipsnyje „Lietuvių — anglų kalbų vertimas: mūsų langas į pasaulį“ nagrinėjama, kiek daug pasieksime, jeigu anglų kalbai skirsime išskirtinį dėmesį, kaip tai daro, pavyzdžiui, skandinavai.

Nors žmogus išlieka nepakeičiamas dėl savo gebėjimo interpretuoti prasmės niuansus ir kultūrines subtilybes, šiuolaikinės technologijos labai palengvina vertimo procesą ir tam tikrais atvejais net prisideda prie jo tikslumo. Vertimo atminties įrankiai, terminų žodynai ir mašininis vertimas pagreitina darbą ir padeda nuosekliau versti. Tai ypač pasakytina apie didelės apimties vertimus, kai spaudžia laikas.

Tačiau technologijas svarbu protingai naudoti, visada skirti laiko kvalifikuotiems vertėjams peržiūrėti roboto sugeneruotą vertimą. Dirbtinis intelektas pats vienas negali nepriekaištingai išversti taip, kad vertimas jums patikimai pasitarnautų. Kodėl ne, sužinosite perskaitę šiai temai skirtą straipsnį „DI vertėjų nepakeis“. Tema sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo, todėl tikiuosi praturtins ir jus.

Svarbiausia — specializacija

Su vertimais — kaip su drabužiais. Kiekvienam reikia vis kitokių išmatavimų. Kad sukurtum tikrai veiksmingą turinį, temą turi išmanyti iki smulkmenų. Kaip kitaip sukursi įspūdį, kad kalba ar rašo ekspertas? Todėl ir pats vertėjas turi būti ekspertas, o užsakovui reikia suprasti, kad vertėjų pasirinkimas ne toks jau ir didelis, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Jeigu konkrečiai užsienio auditorijai norite parodyti, kad esate tam tikros srities autoritetas, ir vertėjas turės būti pakankamai geras tos srities ekspertas.

Svarbi tema: plėtojama ta pati idėja, kaip ir aukščiau rekomenduotame straipsnyje apie anglų kalbos įgūdžius. Jeigu norime, kad mums atsivertų skandinavų širdys ir rinkos, prabilkime į juos jų kalbomis. Skaitykite straipsnį Lietuvių — švedų kalbų vertimas kaip raktas į Skandinavijos šalis“.

Redagavimo reikšmė

Vertimas nėra vieno etapo procesas. Dar reikalingas nuodugnus redagavimas ir korektūra, kad galutinis produktas būtų tikslus, nuoseklus, praturtintas konkrečiai sričiai būdingais profesiniais terminais ir kultūriškai adaptuotas.

Teksto redagavimo paslaugos padeda užtikrinti, kad tekstas būtų aiškus ir neblaškytų dėmesio dėl paliktų netikslumų. Yra daug redagavimo rūšių. Dažniausiai pasitaikančios yra dvi: lingvistinis ir dalykinis redagavimas. Lingvistinis redagavimas yra skirtas užtikrinti, kad neliktų rašybos, gramatikos ir kitokių filologinių klaidų. Dalykinis redagavimas yra skirtas įsitikinti, kad tekstas skambėtų dalykiškai tos srities specialistams ir kad neliktų dalykinės prasmės neaiškumų ar nukrypimų.

gero vertimo etapai

Prasmės vertimas — tik pirmasis etapas. Po to seka dar keli išversto teksto apdorojimo etapai.

Susijusi tema: specifinis iššūkis – Meninio vertimo menas

Kultūrinis vertimas — lokalizacija

Rinkodaros turinio kūrėjas, ypač reklamos ir parduodančių tekstų rašytojas, įmonės pasiūlymus surašo ir pateikia taip, kad potencialūs klientai panorėtų pirkti. Turi būti sudėlioti reikiami prasminiai ir emociniai mygtukai. Tada žodžiai ima virsti auksu.

Reklaminių tekstų vertėjai menkai kuo nusileidžia tokių tekstų kūrėjams. Jiems nereikia atlikti išsamios rinkos poreikių ar paklausos analizės, tačiau jie privalo originalią žinią ištransliuoti kūrybiškai, atsižvelgdami į savo šalies gyventojų ir tikslinių vartotojų kultūrinius niuansus bei nūdienos nuotaikas, kaip kad rašėme kiek anksčiau šiame straipsnyje. Reklaminiai tekstai — sritis, kur lokalizacijos reikšmės neįmanoma pervertinti.

Lokalizacija — tai kultūrinis vertimas. Jos dėka žinutės turinys adresatams nuskamba lyg savas, tarsi iš pat pradžių buvo sukurtas tai konkrečiai auditorijai. Tada tikslinės auditorijos reakcija būna gerokai stipresnė ir palankesnė.

Nuolat atnaujina filologinius įgūdžius

Profesionalūs vertėjai ne tik mokosi naujausių vertimo technologijų, tokių kaip DI papildytas mašininis vertimas, bet ir seka kalbos prievaizdų naujienas. Lietuvos atveju tai Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kalbos normų paisymas padeda kurti aukščiausio lygio tekstus, kurie skambės solidžiai bet kokiame kontekste — kad ir prezidentui kreipiantis į tautą.

vertimo etapai

Stipri įžvalga!

Mintys pabaigai

Norint tinkamai įveikti kalbinį barjerą, nepakanka, kaip daug kas mano, vien tiksliai išversti prasmę. Tai, viso labo, tik pradžia. Žinoma, be to niekaip, tačiau jei norime maksimizuoti tikimybę, kad mūsų žinią priims tiksliai taip, kaip to tikimės, toliau privalu praeiti visą eilę kitų etapų. Pirmiausia, turite pasirinkti vertėją, kuris puikiausiai išmano, kuo gyvena tikslinė auditorija. Tada turite suteikti jam laisvės versti kūrybiškai, kad adaptuotų žinią ir kad gavėjai ją suprastų lygiai taip, kaip to tikitės. Šis etapas vadinasi kalbos lokalizavimu. Visą procesą, galiausiai, vainikuoja kalbos redagavimas, apie kurį plačiau galite pasiskaityti viename iš rekomenduotų straipsnių.

Didysis verslas puikiai supranta šiuos iššūkius ir paprastai negaili pastangų vertimo niuansams tinkamai suvaldyti. Tai leidžia užtikrintai žengti į užsienio rinkas.

Kadangi tarptautiniai ryšiai ir šalių tarpusavio priklausomybė ateityje tik gilės, dar yra pakankamai erdvės plėstis į užsienio rinkas. O geras, profesionalus vertimas padės tai padaryti užtikrintai ir iš pirmo karto palikti reikiamą įspūdį, taip sumažinant vargą įsitvirtinti konkrečioje užsienio rinkoje. Rytojaus nugalėtojais, greičiausiai, bus tie, kurie gerbia savo auditoriją ir daro viską, kad paliktų kuo palankesnį pirmąjį įspūdį.

 

Kaip pasinaudoti Čiurlionio meniniais atradimais

Kaip pasinaudoti Čiurlionio meniniais atradimais

Kaip pasinaudoti Čiurlionio meniniais atradimais

Kaip pasinaudoti Čiurlionio meniniais atradimais

Kūrybiškumas pasitelkiant simbolizmą, tradicijas ir tarpdisciplininį mąstymą.

Čiurlionio kūrybingumas

Straipsnis pirmiausia paskelbtas kaip „Tiško kanaliuko“ 45 laidelė. Vėliau pasirodė ir tarptautinei auditorijai pritaikytas straipsnis anglų kalba. Angliškąją straipsnio versiją rasite čia.

Straipsnyje nagrinėjama M. K. Čiurlionio, garsaus Europos simbolisto, kūryba. Apžvelgiame, kaip menininko idėjos skverbėsi į mokslą. Bet įdomiausia dalis — kaip šiuos meninius proveržius pritaikyti savo reikmėms.

Straipsnį remia ir jį parengti padėjo kalbos paslaugų bendrovė „Magistrai“. „Magistrai“ specializuojasi versti ir kurti paveikius tekstus. Vienas iš būdų pasiekti papildomą poveikį — gilintis į meno teoriją ir istoriją, ir šias žinias pritaikyti konkretiems poreikiams. Jeigu jums aktualūs ypač paveikūs tekstai, susisiekite su kalbos paslaugų bendrove „Magistrai“.

1. Menininkai naudoja simbolius gilioms sampratoms perteikti

XIX a. pabaigoje buvo populiaru manyti, kad esminių dalykų gyvenime neįmanoma perteikti pasitelkus vien įprastą kalbą. Pavyzdžiui, beprasmiška mėginti aiškinti, kas yra grožis tam, kuris jo niekada nepatyrė. Norint suprasti, kas yra grožis, jį teks patirti pačiam. Tas pats pasakytina ir apie visus tikrai svarbius dalykus gyvenime — meilę, egzistencijos stebuklą, transcendenciją, pašaukimą ar atsidavimą.

Čiurlionis stliziuotas portretas

Stilizuotas portretas. Autorius Vladas Mackevičius

Jei gyvenimo esmės neįmanoma perteikti įprasta kalba, ar yra kita, dar galingesnė kalba, kuri padėtų mums tai padaryti? Menininkai teigia, kad tai simbolių kalba. Simbolis pasako daugiau negu tūkstančiai žodžių. Kaip pasakytų Carlas Gustavas Jungas, simboliai suaktyvina mūsų psichikoje slypinčius pasąmonės klodus, sužadina vaizduotę. Reaguojame stipriai.

Čiurlionio darbai — jo muzika ir paveikslai — kaip tik ir daro tokį poveikį. Jo meniniai siekiai skirti įžvelgti ir perteikti tai, kas slypi po paviršiumi ir kas sudaro egzistencijos esmę.

Čiurlionis beveik niekada nekomentuodavo savo darbų. Tam turėjo kelias priežastis. Viena jų — manė, kad jo tapybos darbuose vaizduojama tai, ko neperduosi įprastinėmis bendravimo priemonėmis. Antroji — menininkas gausiai naudojo simbolius, o simboliai kiekvieno sielą paliečia skirtingai. Jeigu Čiurlionis būtų ėmęsis aiškinti, kokio poveikio siekė vienu ar kitu savo kūriniu, tai veikiausiai trukdytų patirti individualų vidinį pažinimą.

To meto apsišvietusią visuomenę įkvėpdavo visa, kas glūdi po paviršiumi ir sudaro esmę. Pavyzdžiui, vokiečių filosofai išpopuliarino tokias gilias sąvokas kaip laikmečio ar tautos dvasia, būties slėpinys ar kosminė harmonija. Tokios sampratos, per simbolius, analizuojamos ir Čiurlionio darbuose. Jis vienas pirmųjų priėjo išvados, kad realistinis vaizdavimas tapo praeitimi. Kad vietoje to reikia perteikti savo subjektyvų žvilgsnį į pasaulį, kaip jį mato tavo nemari siela. Jei pavyks tai perduoti, savo kūriniu pasieksi daug stipresnio poveikio.

M.K. Čiurlionis. Pasaka II, 1907

Taigi Čiurlionis buvo vienas iš novatoriškųjų menininkų, užsibrėžusių sugriauti realistinį vaizdavimą tapyboje. Šiuo požiūriu jis buvo tarp pirmeivių, nors ir ne toks radikalus kaip, tarkime, Salvadoras Dali, kuris po kelių dešimtmečių atsidūrė meninių naujovių smaigalyje. Pagrindiniai motyvai Čiurlionio kūryboje abstraktūs, tačiau detalės vis tiek konkrečios ir lengvai atpažįstamos.

2. Muzika virsta vaizdais ir atvirkščiai

Visa tai būdinga bet kuriam simbolistui. Tačiau kuo išsiskiria būtent Čiurlionis ir kas konkrečiai jam atnešė tarptautinį pripažinimą?

Čiurlionio specializacija — tapyti muziką ir atvirkščiai, paveikslus versti muzikos kūriniais. Jis buvo ir tapytojas, ir kompozitorius. Jam vienodai puikiai sekėsi ir viena, ir kita. Taigi Čiurlionis ėmėsi versti paveikslus muzika ir atvirkščiai. Kitaip tariant, grojo vaizdus ir tapė garsus.

Čiurlionis baigė muzikos akademiją Varšuvoje, įgijo muzikinį išsilavinimą Leipcige. Po kelerių metų grįžo į Varšuvą ir mokėsi Dailės akademijoje. Įgijo išsamių ir visapusiškų meno teorijos žinių. Tai pastūmėjo Čiurlionį proveržio idėjai — vidinius muzikos principus išversti į tapybos kalbą ir atvirkščiai. Taip menininkas pradėjo piešti savo paties sukurtą muziką. Neabejotinai pirmasis pasaulyje.

Jūros sonata 3, 1908

Jūros sonata 3, 1908 (muzika virsta piešiniu)

Antras dalykas, pelnęs jam pasaulinę šlovę, buvo unikalus Čiurlionio būvis dviejų civilizacijų sandūroje. Čiurlionis savo, kaip menininko, kelią pradėjo Vakaruose. Grafo Mykolo Mikalojaus Oginskio remiamas, Varšuvoje studijavo muziką, vėliau dailę. Keliavo po Vakarų Europą ir gerai susipažino su Vakarų Europos meno tradicija.

Siūlau paskaityti: „Tolimų protėvių akimis. Kaip pasaulį mato archajiškų kalbų atstovai“.

Tačiau tikrąjį pripažinimą Čiurlionis pelnė kaip Rusijos imperijos menininkas. Ten jis buvo išties originalus ir pakankamai greitai sulaukė meno žinovų palankumo. Paskutiniais metais prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Čiurlionis buvo žinomas kaip vienas ryškiausių imperijos menininkų.

Pavasario sonata. Andante, 1907

Pavasario sonata. Andante, 1907 (dar vienas muzikinis piešinys)

3. Liaudies menas pakylėtas iki aukštojo meno lygio

Čiurlionį dar originalesniu daro tai, kad įkvėpimo jis sėmėsi iš lietuvių liaudies meno. Simbolistai, kaip pamenate, visur įžvelgia dvasią. Čiurlionis pasiryžo lietuvių tautinę dvasią perkelti į aukštąją muziką ir meną. Kalbant to laikmečio kalba, įkvėpimo sėmėsi iš gaivališkų tautos šaknų.

Šios inovacijos — rytų ir vakarų civilizacijų derinys, vienos meno srities vertimas kita, liaudies meno perkėlimas į aukštąjį meną — sukūrė neatsispiriamai patrauklų meninį derinį, kuris stipriai sudomino meno žinovus ir Rusijoje, ir Vakaruose.

Lietuviškos kapinės

Lietuviškos kapinės (liaudies menas, pakylėtas iki aukštojo meno lygio)

Simbolizmo įtaka mokslui

Pažvelkime, kaip simbolizmo idėjos, kurias Europoje išpopuliarino ir Čiurlionis, paveikė mokslo raidą. XX amžiaus pirmojo dešimtmečio simbolistų idėjos vėliau rado mokslinį pagrindimą Carlo Gustavo Jungo, žinomo psichologo ir Sigmundo Freudo mokinio, darbuose. Jungas teigė, kad be individualios egzistuoja dar ir kolektyvinė pasąmonė. Vienas iš būdų tai įrodyti — mūsų nuspėjama reakcija į simbolius. Pavyzdžiui, europiečiai į drakoną reaguoja vienaip, o kinai — visai kitaip. Abi reakcijos identiškos vienos civilizacijos ribose, bet aiškiai skiriasi lyginant su kita civilizacija. Paprasčiau tariant, drakonas europiečiui reiškia viena, o kinui — visai ką kita.

Po tokio psichologijos mokslo atstovų atradimo, atsivėrė nauja tyrimų sritis. Mokslas ėmėsi tirti tokius kolektyvinės pasąmonės atributus kaip senovės simboliai, psichologiniai archetipai ir net mitai. Taip užgimė mitologijos mokslas. Pagrindinis šios srities autoritetas — Josephas Campbellas.

Rekomenduojame pažiūrėti: apie J.Campbellą ir jo atradimus pasakojome „Tiško kanaliuko“ 51 laidelėje „Kodėl senovės mitai tokie gajūs?“ Kitoje laidelėje — Eglės žalčių karalienės mitologinė analizė.

Čiurlionis Rex

M.K. Čiurlionis. Rex, 1909

Praktinis meno atradimų pritaikymas

O kaip galėtume praktiškai pasinaudoti didžiaisiais meniniais atradimais? Tema verta storos knygos, todėl apsiribosime Čiurlioniu.

1. Pasidomėti simbolių reikšmėmis ir šias žinias panaudoti savo tikslams

Pirma, pasitelkę simbolius savo komunikacijoje, galime pasiekti užburiančio poveikio. Per simbolius galime kaipmat prikaustyti auditorijos dėmesį, akimirksniu įsiskverbti į giliausius žmogaus psichikos klodus. Galima to pasiekti žodžiais ar, dar geriau, vaizdiniais. Simboliką turėtų gerai išmanyti logotipų kūrėjai, kino ir teatro režisieriai. Nepamirškime ir rinkodaros specialistų. Šie taip pat rimtai domisi mitologijos specialistų atradimais.

2. Taikyti nesusijusiose srityse

Antrasis Čiurlionio atradimas buvo muzika tapyboje ir atvirkščiai. Visų pirma, tai kviečia mus pamėginti perkelti turimas žinias į nesusijusias sritis. Pavyzdžiui, pamąstyti, kaip teisė galėtų būti naudinga žemės ūkiui ir atvirkščiai? Iš karto gal ir sunku atsakyti. Bet jei nuolat kelsime tokius klausimus ir suksime galvą ieškodami atsakymų, vaizduotė anksčiau ar vėliau mums ką nors pakuždės. Niekas Čiurlioniui neįspraudė į delną instrukcijos, kaip dailę paversti muzika ir atvirkščiai. Pačiam teko įtempti protą ir išlaisvinti vaizduotę kelyje į sėkmę. Čiurlionis mus kviečia pasikinkyti vaizduotę ir turimas žinias pritaikyti neįtikėtinais būdais.

3. Pasitelkti tradicijas

Trečiasis Čiurlionio atradimas — įkvėpimo semtis iš tradicinio meno. Mes „Magistruose“ šį patarimą dažnai taikome kurdami paveikius tekstus. Čiurlionis padėjo suvokti, kad kai pasitelkiame tradicinius kalbos elementus — nusistovėjusius posakius, metaforas ir kt. — tai akimirksniu kuria ryšį. Auditorija tampa imli žiniai.

Pavyzdžiui, rašant parduodantį tekstą naudojami frazeologizmai prideda istorijai įtaigumo (kaip antai „patekau tarp kūjo ir priekalo“). Kartais, kai situacija leidžia, verta prabilti senolių žodžiais. Tai skaitytojams sukelia šiltus prisiminimus.

Yra daugybė būdų tradicinės kultūros elementus perkelti į nūdieną. Pavyzdžiui, tai puikiausiai geba tradicijas puoselėjantis viešbutis ar restoranas. Atminkime, kad liaudies menas, tradicijos — tai mūsų bendras palikimas. Galime juo naudotis be jokio sąžinės graužimo, nes autorinių teisės priklauso mums visiems!

Kaip ir Čiurlionis, turėtume kūrybiškai ieškoti būdų, kaip pasinaudoti meniniais atradimais. Tikimės, kad šis straipsnis jums atvėrė naujų įžvalgų apie meną ir tai, kaip jį taikyti šiandien.

Apsvarstykite galimybę kūrybos reikalaujančius tekstus patikėti kalbos meistrams.