Įgūdis lyg aukso kaušinius dedanti žąsis

Geras vertimas prisideda prie tarptautinės reputacijos

Kalbos įgūdžiai – menas versti žodžius auksu

Gerokai susitraukusiame pasaulyje, gebėjimas veiksmingai bendrauti su kitų šalių, požiūrių ir kultūrų atstovais yra ne tik retas, bet ir būtinas. Iš pažiūros atrodo paprasta ir daugelis nesusimąstydami atšautų, kad puikiai bendrauja su kitokiais žmonėmis. Tačiau visuomenė, jau nekalbant apie visą pasaulį, vis labiau skaldosi į grupes. Dažnas netgi renkasi ar net prieš savo valią puola į vienatvę. Tas verčia daryti priešingą išvadą — gebėjimas bendrauti su kitaminčiais ir kitos aplinkos atstovais yra retas įgūdis, prilygstantis aukso kiaušinius dedančiai žąsiai.

Vertėjai yra šių gebėjimų flagmanai. Jie lyg tiltas, jungiantis įvairias kultūras ir suartinantis žmones iš skirtingų šalių ir žemynų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pasitelkus meistriškai atliktą vertimą įveikti kliūtis, trukdančias bendrauti su kitų šalių auditorija.

Skirtumas tarp paprasto ir kultūrinio vertimo

Geri vertėjai į bendravimą žvelgia kiek kitaip negu daugelis žmonių. Vertėjų pasaulyje laikoma savaime suprantamu, kad jeigu tavo išsakytos minties nesuprato — kaltas esi tik tu pats. Galima garantuoti, kad perskaitę vertimą ir nieko nesupratę, žmonės atsigręš būtent į vertėją. Niekam ir į galvą nešaus kaltinti autoriaus. Vertėjas puikiai žino, kad darbui tinkamai atlikti, būtina įsiglinti, gerai suprasti ir aiškiai perteikti mintį taip, kad viskas būtų absoliučiai aišku ir išverstos žinios adresatams.

Tad puikus vertėjo darbas neapsiriboja tiksliu sakinių sudėliojimu vertimo kalba. Dar būtina apgalvoti, kaip siunčiama žinia turi nuskambėti, kad tikslinė auditorija ją priimtų būtent taip, kaip to siekė autorius. Tikrai geras vertėjas yra ir šiek tiek Figaro: išgirdo vienaip iš vienų, pasakė kitaip kitiems, o galiausiai — visi susikalbėjo ir laimingai sugyvena.

Tikrovę kuriame iš žodžių. O kiek dėmesio savo žodžiams skiriate jūs?

Rekomenduoju perskaityti: apie neišnaudojamas reklamos kūrimo galimybes straipsnyje „Rinkodaroje nėra vietos grožinei literatūrai???„

Profesionalūs vertėjai kultūrinius skirtumus sudėlios jūsų naudai

Profesionalūs vertėjai yra kitų kultūrų pasaulio vedliai. Jie gerai išmano originalo ir vertimo kalbų kultūras, o tai jiems leidžia būti tarpininkais užpildant kultūrines spragas. Dėmesys kultūriniams niuansams leidžia sušvelninti kampus ten, kur galima tikėtis nesusipratimų. Tam tikrais kraštutiniais atvejais vertėjų patarimai netgi gali padėti išvengti didžiulių konfliktų.

Tokie vertėjų nuopelnai neretai lieka nepastebėti, juo labiau neįvertinti. Tačiau istoriniuose šaltiniuose minimi trys atveji, kai vertėjai savo iniciatyva švelnino diplomatinių ginčų toną ir taip padėjo pasiekti susitarimo. Šie atvejai tai 1494 m. Tordesiljo sutartis tarp Ispanijos ir Portugalijos; 1815 m. Vienos kongresas, padėjęs pamatus europiniam sambūviui XIX amžiuje; ir Šaltojo karo meto vertėjai, švelninę toną, kad būtų išvengta branduolinės eskalacijos.

Technologijų vaidmuo: palaima su povandeniniais rifais

Dabar technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant vertimo kokybę ir efektyvumą. Vertimo atminties įrankiai, žodynai ir mašininis vertimas gali padėti vertėjams užtikrinti vertimo tikslumą ir nuoseklumą. Tačiau pačios savaime technologijos negali pakeisti žmogaus. Kalbos, kultūros ir emocijų subtilybės reikalauja žmogaus įsikišimo, kad vertimas būtų ne tik tikslūs, bet ir paveikus, gerai skambėtų ir būtų įdomūs skaityti.

Gebėjimas prabilti kito kalba — ypač paklausus įgūdis

Verslas ir globalizacija: vertimo raštu kompetencijų poreikis

Kaip jau buvo rašyta straipsnyje apie kalbos lokalizavimo paslaugas, tarptautinėms bendrovėms žengiant į naujas rinkas, ypač aktualu atlikti kultūrinį savo žinios vertimą. Jei komunikacija kultūriškai adaptuota, tikslinė auditorija ją sutiks palankiai, su įmonės pasiūlymais veikiausiai sutiks, taps klientais ir tokiais liks ilgą laiką. Jei žinia neprabils tikslinės auditorijos kalba, bendrovė tik tuščiai švaistys pinigus reklamai. Gerai, jei nenuteiks potencialių klientų prieš save. Bet kokiu atveju, tekstų lokalizacijos paslaugos yra būtinas pirmas žingsnis. Ir tik po to bendrovės turėtų dėliotis savo rinkodaros ir kitos komunikacijos strategiją.

Rekomenduojame perskaityti: straipsnyje „Mūsų langas į pasaulį“ pasakojama, kokios atsivertų papildomos galimybės, jeigu bendraudami su užsieniu pasitelktume ypač gerą anglų kalbą.

Tarpkultūrinė komunikacija: kliūtys, o gal galimybės?

Jeigu užsienietis prabyla mūsų kalba, džiaugsmas liejasi per kraštus. Kodėl turėtų būti kitaip įmonės atveju? Net nebūtinai ta įmonė turi būti užsienietiška — kartais mums tereikia išsiversti žinią į kitos demografinės grupės kalbą.

Jeigu, visgi, pasivarginame ir prabylame mūsų tikslinės auditorijos kalba, sulaukiame net didesnio entuziazmo, negu iš savų. Visi jaučiame didelį poreikį, kad mus suprastų. Kuo didesnis kultūrinis atstumas, tuo didesnis džiaugsmas, kai kitas pasivargina jį įveikti.

Taigi, profesionalus vertimas raštu ir žodžiu mus gali paskatinti ugdytis šį įgūdį, prilygstantį aukso kiaušinius dedančiai žąsiai. O tais atvejais, kai reikalas ypač svarbus ir nuo jo priklauso jūsų ar komandos ateitis, patikėkite tai tikriems vertimo profesionalams.

Išvada:

Jei jau tiesiame bendradarbiavimo ranką užsieniečiams, pirmiausia supraskime jų mentalitetą, kultūrinius poreikius ir išsiaiškinkime, kuriuos mygtukus spausti, kad viskas suveiktų. Tada gerai apgalvokime, kaip sudėlioti žinią, kad gautume maksimalų poveikį. Sukurkime įtaigų tekstą ir tikimybė, kad mūsų užsienio partneriai entuziastingai atsilieps, išaugs šimteriopai. Tai mums leis sukurti gerokai daugiau abipusiai naudingų ir pelningų ryšių. Turėti daug naudingų ryšių, reiškia užsitikrinti aukštą socialinį statusą (nes statusą ir lemia tai, su kuo esi pažįstamas ir kiek tave vertina). Taigi, pradėkime nuo įtaigios kalbos.

Diana Guogienė ir jos korgis Bruknė.