Tyrimai atskleidžia, kad kalbinis artumas didina užsienio prekybos srautus vidutiniškai 44 proc.

Kai kalbame apie tarptautinę prekybą, dažniausiai skaičiuojame tarifus, logistikos kaštus, darbo jėgos kainą, valiutų kursus ar mokesčius. Tačiau egzistuoja dar vienas, gerokai mažiau pastebimas veiksnys – kalba.

Ir jo ekonominį poveikį jau galima išmatuoti.

Korėjietiškai kalbantys regionai daugiau prekiauja su Korėja

2024 m. žurnale PLOS ONE paskelbtas Qingshu Xia ir Boxu Zhou tyrimas nagrinėjo Kinijos regionų prekybą su Pietų ir Šiaurės Korėja. Mokslininkai pasinaudojo įdomiu natūraliu istoriniu eksperimentu: dėl XIX a. pabaigoje vykusios korėjiečių migracijos Kinijos šiaurės rytų regionuose korėjiečių kalbos paplitimas labai skiriasi.

Autoriai analizavo 288 Kinijos apskritis ir 2000–2015 m. muitinės sandorių duomenis. Siekdami atskirti kalbos poveikį nuo kitų veiksnių, jie pritaikė instrumentinių kintamųjų metodą, pasitelkdami atstumą iki Hunčuno – istorinio korėjiečių migracijos centro.

Rezultatas įspūdingas: 1 % didesnė korėjiečių kalbą vartojančių gyventojų dalis buvo susijusi su maždaug 1,8 % didesne prekybos vertės dalimi ir 2,3 % didesne sandorių dalimi prekyboje su Korėjomis.

Dar įdomiau – tyrėjai bandė atsakyti ne tik į klausimą ar kalba padeda prekybai, bet ir kodėl.

Paaiškėjo, kad bendra kalba mažina informacijos asimetriją ir komunikacijos barjerus. Regionai, kuriuose korėjiečių kalba buvo labiau paplitusi, prekiavo įvairesnėmis prekėmis, naudojo daugiau prekybos bei transportavimo būdų. Kalbos poveikis labiausiai pasireiškė vadinamojoje ekstensyviojoje prekybos maržoje – ji padėjo atsirasti daugiau prekybinių ryšių, o ne vien padidinti jau egzistuojančių sandorių apimtį.

Kitaip tariant, mokėti partnerio kalbą svarbu ne tik todėl, kad lengviau susikalbėti.

Kalba padeda apskritai atrasti partnerį ir pradėti su juo verslą.

44 procentų efektas

Kinijos ir Korėjos pavyzdys nėra vienišas.

Ekonomistai Peter H. Egger ir Andrea Lassmann iš Šveicarijos KOF ekonomikos instituto atliko gerokai platesnę kalbos poveikio tarptautinei prekybai metaanalizę. Jie surinko net 701 kalbos poveikio įvertį iš 81 akademinio tyrimo.

Jų išvada: šalys, turinčios bendrą oficialią arba plačiai vartojamą kalbą, vidutiniškai pasižymi maždaug 44 % didesniais tiesioginiais dvišalės prekybos srautais.

Žinoma, tai nereiškia, kad išmokę vokiečių kalbą kitą rytą Vokietijai parduosime 44 % daugiau lietuviškų prekių. Tačiau tai reiškia kai ką strategiškai svarbesnio.

Kalbinis artumas mažina prekybos barjerus.

Tarptautiniame versle reikia surasti partnerį, suprasti jo poreikius, pristatyti pasiūlymą, derėtis, sudaryti sutartį, spręsti nesusipratimus, aptarti techninius klausimus ir – ne mažiau svarbu – sukurti pasitikėjimą.

Kiekviename iš šių etapų kalbos barjeras yra papildoma trintis.

Kuo jis mažesnis, tuo lengviau vyksta prekyba.

Bet juk visi kalba angliškai?

Anglų kalba neabejotinai tapo pasauline verslo lingua franca. Ji leidžia lietuviui derėtis su vokiečiu, japonu ar prancūzu nemokant jų kalbų. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad kitų kalbų ekonominė vertė išnyko.

Jacques Melitz ir Farid Toubal tyrimai rodo, kad kalbos poveikis prekybai nėra vien gebėjimas techniškai perduoti informaciją. Svarbūs ir tiesioginė komunikacija, kultūriniai bei etniniai ryšiai, pasitikėjimas, vertimas ir galimybė naudotis kalbiniais tinklais. Jų vertinimu, bendras kalbinių veiksnių poveikis gali būti bent dvigubai didesnis, nei parodytų paprastas rodiklis „šalys turi / neturi bendrą oficialią kalbą“.

Čia atsiranda labai svarbus skirtumas tarp galėjimo susikalbėti ir gebėjimo kurti santykį.

Anglų kalbos gali visiškai pakakti tarptautiniam sandoriui įvykdyti. Tačiau partnerio gimtoji kalba gali padėti prie to sandorio apskritai prieiti. 

Ką tai reiškia Lietuvai? Manau, čia verta kalbėti ne vien apie švietimo, bet ir apie ekonominę politiką. Jeigu norime stiprinti ekonominius ryšius su Vokietija, Skandinavija, Lenkija, Prancūzija ar kitomis strateginėmis rinkomis, turėtume klausti ne tik:

„Kiek mūsų žmonių moka angliškai?“, bet ir „Kiek mūsų žmonių moka mūsų svarbiausių prekybos partnerių kalbas?“

Vokiečių, lenkų, prancūzų, švedų ar kitų kalbų mokymas nėra vien humanitarinis išsilavinimas. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti labai praktiška eksporto veiksnys.

​Eksporto vadovas, mokantis tik anglų kalbą, gali puikiai aptarnauti tarptautinę rinką. Tačiau eksporto komanda, kurioje yra žmonių, galinčių su svarbiausiais klientais kalbėti jų kalba, turi papildomą konkurencinį pranašumą.

Nes verslas vyksta ne tarp valstybių ir ne tarp logotipų. Verslas vyksta tarp žmonių. O žmonės labiau pasitiki tais, su kuriais galima užmegzti artimesnį ryšį.

Todėl užsienio kalbų mokėjimą verta vertinti ne tik kaip kultūrinį kapitalą. Tai ir ekonominis kapitalas.

Šaltiniai:
Xia & Zhou (2024), „The impact of common language on international trade“
Egger & Lassmann, „The Language Effect in International Trade: A Meta-Analysis“