Oficialūs ES institucijų vertėjai
Skurdi vaikų kalba – IT kartos rykštė.
37 patarimai, kaip turtinti žodyną
Jurgita Lendraitienė, logopedė metodininkė
Nesunku pastebėti, kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurių kalba neišlavėjusi, o žodynas – skurdus. Tad šįkart norėtume plačiau pakalbėti apie žodyno turtinimą.
Paprastai 2-5 gyvenimo metais vaiko žodynas plečiasi sparčiai. Vaikai, girdėdami aplinkinių kalbą, pradeda sieti žodį su konkrečiu daiktu, veiksmu ir taip išmoksta naujų žodžių. Įrodyta, kad vaikas daug greičiau išmoksta vartoti daiktų pavadinimus, jei pats atlieka veiksmus. Naujus žodžius, kurių jūs norite išmokyti savo vaiką, tarkite aiškiai, lėtai pakartokite keletą kartų.
Mažesniems pravartu stebėti jūsų artikuliaciją (tarimą), todėl pasistenkite, kad vaikas matytų jūsų veidą. Svarbu ne tik įvardinti kasdienius aplinkos daiktus, bet ir paminėti jų savybes, požymius. Svarbu ne tik supažindinti su aplinka, bet ir pagalvoti apie kalbos užduotis, situacijas, žaidimus, kurie padėtų įtvirtinti naujus žodžius.
Tiems tėveliams, kurių vaikų žodynas skurdus, kalba neišlavėjusi, siūlome padėti savo vaikams. Rekomenduojame ne tik atsižvelgti į garsų tarimą, gramatinę kalbos sandarą, rišlią kalbą, bet ir į žodyno turtinimą, gausinimą.
Todėl paprastai pateikiu tokią atmintinę žodyno turtinimui:
1. Kiekvieną dieną skaitykite vaikui ir paprašykite papasakoti apie tai, ką jis išgirdo. Pavyzdžiui, „Ar tau patiko pasakojimas? Kodėl? Kas tau labiausiai patiko? Kodėl?“
2. Kartu su vaiku suklijuokite į albumą įvairius paveikslėlius ar iškarpas. Aptarkite juos.
3. Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną. Pavyzdžiui, „Kas aš toks?“ Apibūdinkite gyvūną: „Aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali mane laikyti ant kelių. Aš mėgstu šiltą pieną ir moku kniaukti.“
4. Paimkite didelį, spalvotą paveikslą. Paprašykite vaiko atsisėsti šalia jūsų. Aptarkite tai, kas nupiešta paveiksle. Pavyzdžiui, „Pažiūrėk, čia dramblys. Kam drambliui reikalingas straublys?“
5. Vaikščiodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan. Skatinkite vaiką pasakoti apie tai, ką jis mato, jaučia.
6. Aptarkite žurnalus, kuriuose gausu reklamų. Paprašykite vaiko atpažinti ir pavadinti daiktus, kuriuos jis pažįsta. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mato automobilio reklamą, paklauskite: „Kas gali jį vairuoti? Kur jis važiuoja? Kaip galima išmokti vairuoti mašiną? Kokia spalva galima ją nudažyti?“ ir pan.
7. Kur įmanoma, grupuokite daiktavardžius į sąvokines grupes. Pasidarykite keletą kortelių, ant kurių būtų parašyti įvairūs pavadinimai (sąvokos). Pavyzdžiui, ant vienos kortelės užrašyta „Kačių šeima“. Kiek kačių šeimos narių vaikas gali išvardinti? (Naminė katė, leopardas, tigras, liūtas ir kt.) Kita kortelė gali būti pavadinta „Metalas“. Kiek metalinių daiktų vaikas išvardins?
8. Nuolat stenkitės vestis vaikus į muziejus, paplūdimį, mišką ir pan. Skatinkite jį pasidalinti įspūdžiais su kitais šeimos nariais.
9. Nepamirškite nuolat apsilankyti bibliotekoje, kad vaikas galėtų padėti jums išsirikti knygas, kurios bus jam skaitomos. Apsilankymas bibliotekoje turi būti įdomus ir išnaudotas kalbai ugdyti. Pavyzdžiui, galite paklausti: „Ar tu žinai, kam reikalingas skaitytojo bilietas?“ Tegul vaikas samprotauja.
10. Kartu su vaiku darykite lėles ir leiskite jam sukurti scenarijų spektakliui. Po to suvaidinkite jį kitiems šeimos nariams, draugams.
11. Pakalbėkite apie taip pat skambančius, bet turinčius skirtingas reikšmes žodžius, pavyzdžiui, kasa (plaukų, pinigų, svogūnų).
12. Pasistenkite surasti kuo daugiau panašios reikšmės žodžių. Paverskite tai žaidimu. Pavyzdžiui, eiti, sėlinti, sliūkinti, vėžlinti (pabandykite parodyti vaikui šiuos veiksmus, po to tegul jis pamėgina).
13. Deklamuokite eilėraščius arba dainuokite dainas kartu su vaiku. Kai jis šiek tiek įsimins, leiskite jam užbaigti kiekvieną eilutę savarankiškai, t.y. pasakyti paskutinį eilutės žodį. Vėliau didinkite nepasakytų žodžių skaičių, kol vaikas galės pakartoti visą eilutės tekstą ar posmą. Įsidėmėkite – tai turi būti natūrali maloni veikla. Jokios prievartos.
14. Įsigykite žaislinį telefoną. Kalbėkitės juo su vaiku. Mokykite jį, kaip reikia naudotis telefonu, norint paskambinti draugams.
15. Jūs galite ugdyti vaiko kalbą, suteikdami jam pasirinkimą. Pavyzdžiui, paklauskite, ko jis norėtų pusryčiams, kuo apsirengtų eidamas į vaikų darželį ir pan. Paprašykite vaiko paaiškinti, kodėl jis norėtų vieno ar kito dalyko.
16. Mokykitės išklausyti vaiką iki galo. Trumpomis pastabomis parodykite, kad klausote. Vis paklauskite, kas vyko toliau.
17. Žaiskite spėliojimų žaidimus. Atneškite į kambarį uždengtą dėžę. Paklauskite vaiko, kas joje gali būti. Skatinkite pokalbį, klausdami, ar viduje gali būti dramblys. Jeigu vaikas atsako ne, klauskite, kodėl. Leiskite vaikui palaikyti, pakratyti dėžę. Paprašykite vaiko spėti, iš ko padarytas tas daiktas. Duokite mįslės įminimui raktą, pavyzdžiui: „Tai, kas viduje, naudojama virimui“.
18. Paprašykite vaiko smulkiai ir nuosekliai papasakoti apie kokią nors laidą, matytą per televiziją.
19. Sugalvokite pavadinimą kokiai nors istorijai. Pavyzdžiui, istorijos pavadinimas „Iš paukščio skrydžio“. Įsivaizduokime, kad mes rašome pasakojimą, kuris taip vadinasi. Kaip tu manai, apie ką ten turėtų būti rašoma?“ Skatinkite vaiką pasamprotauti, ką jis norėtų pavaizduoti tokioje istorijoje.
20. Pasirinkite vaikui įdomią temą, pavyzdžiui, motociklo remontas, sulūžusių durų taisymas, pyrago kepimas. Pasakykite vaikui, kad jūs tiksliai nežinote, kaip tai daroma. Paprašykite, kad vaikas nuosekliai papasakotų jums, kaip jis tai darytų.
21. Paprašykite vaiko apibūdinti kokį nors žmogų (darželio grupės draugą). Jis turi išsamiai papasakoti apie ką nors, neminėdamas jo vardo (kaip jis atrodo, kaip apsirengęs, ką veikia, mėgsta). Jūs arba kiti vaikai turi atspėti, apie ką kalbama.
22. Skatinkite vaiką kuo nors domėtis – rinkti lėles, mašinų paveikslėlius ir t.t.
23. Kalbėdami su vaiku, vartokite įvairių laikų veiksmažodžius.
24. Perskaitykite trumpą ištrauką iš kokio nors teksto. Tegu vaikas papasakoja, ką įsiminė.
25. Skatinkite vaiką ir kitus šeimos narius ilgiau pasėdėti prie vakarienės stalo ir pasikalbėti.
26. Žaiskite žodžių žaidimus. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus ką nors priduria prie to, ką jau pasakė ankstesnysis. Pirmasis galėtų pasakyti: „Aš nuėjau į parduotuvę nusipirkti pupų“. Kitas sako: „Bet pupų nebuvo, todėl pirkau pieno“. Trečias priduria dar daugiau ir t.t.
27. Pažaiskite žaidimą „Ką tu darytum, jeigu…“ Jūs galite pasakyti keletą variantų. Pavyzdžiui, „Ką tu darytum, jei atsibudęs pamatytum, kad dangus žalias…“ arba „Ką tu darytum, jeigu atėjęs maudytis pamatytum, kad vanduo raudonas…?“ ir pan.
28. Pažaiskite žaidimą „Kodėl taip negali būti?“. Pasakykite kokį nors absurdišką dalyką ir paklauskite vaiko, kodėl tai išgalvota, netikra. Pavyzdžiui, dramblys sugalvojo pažaisti tenisą, antys sugalvojo paragauti makaronų. Kodėl taip negali būti?
29. Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (mašinas sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje – į kitą ir t.t.)
30. Skatinkite vaiką vartoti daugiau būdvardžių. Paimkite bet kokį paveikslėlį ir paprašykite vaiko apibūdinti nupieštą daiktą.
31. Turtinkite vaiko kalbą veiksmažodžiais, naudodami paveikslėlius, kuriuose nupiešti žmonės ką nors veikia. Paprašykite vaiko papasakoti, kas ką veikia (sudaryti sakinius).
32. Apibūdindami daiktą, visada pavadinkite jo spalvą, dydį, formą.
33. Pažaiskite pantomimą. Tegul vienas ar keli vaikai pavaizduoja kokį nors daiktą ar veiksmą, o kiti atspėja, ką jie parodė.
34. Turėkite keletą dėžučių su dangteliais. Į kiekvieną dėžutę įdėkite po kokį nors daiktą, pavyzdžiui, kelias pupas, akmenukus ir pan. Paimkite vieną dėžutę, pakratykite ją (arba leiskite tai padaryti vaikui) ir paklauskite, kas galėtų būti viduje.
35. Pasodinkite vaiką nugara į save. Tegul jis sudeda rankas už nugaros. Tada paduokite jam kokį nors smulkų daiktą. Paprašykite vaiko, kad jis apibūdintų, ką jaučia (pavyzdžiui, „Tas daiktas apvalus, kietas ir t.t.“).
36. Žodynui turtinti, perkeltinei žodžių reikšmei suprasti nėra nieko geriau už meninės literatūros skaitymą. Perskaitę mažyliui pasaką, eilėraštį, būtinai atkreipkite dėmesį į atskirus žodžius, posakius, išsiaiškinkite, ką jie reiškia. Tada vaikai naujus žodžius įsimins ir pradės vartoti kitose kalbinėse situacijose.
37. Tėvai, mokytojai turi demonstruoti gražią ir taisyklingą kalbą. Stenkitės, kad jūsų kalba būtų vaizdi, sklandi ir turtinga.
