Kalbos kūryba
Ar esame kūrybinga tauta?
Andrius Tinteris, Bernardinai.lt, autorius ir straipsnių visuomenės temomis redaktorius
Tačiau iš kur kyla šis kalbinis kūrybingumas ir kaip jis pasireiškia lietuvių kalboje? Kodėl vieni naujadarai įsitvirtina vartosenoje, o kiti lieka aktualūs tik trumpą laiko tarpą? Kokius žodžius ir posakius lietuviai pastaraisiais metais pamėgo labiausiai?
Apie visa tai dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretore, Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų komisijos nare RITA URNĖŽIŪTE.
Kas yra kalbinis kūrybingumas?
Mokslinėje literatūroje yra įvairių kalbinio kūrybingumo apibrėžčių. Kad ir kokios būtų tos formuluotės, tyrėjų dėmesys paprastai sutelkiamas į žmonių gebėjimą naudotis kalbos išgalėmis – remiantis pažįstamais, įprastais kalbos elementais, kalbos vartotojo jaučiamais jos dėsningumais, kurti naujus kalbos faktus. Kalbinio kūrybingumo apraiškos – naujų žodžių radimasis, naujų reikšmių formavimasis, naujų metaforų gimimas, didesnių kalbos vienetų – posakių, citatų, frazeologizmų – perdirbiniai.
Iš kur kyla kalbinis kūrybingumas? Ar lietuvių kalbos vartotojai yra kūrybingi?
Kalbinis kūrybingumas tikriausiai yra universalus dalykas, ir kiekvienos gyvosios kalbos vartotojai yra savaip kūrybingi. Galima kalbėti ir apie asmeninį kiekvieno kalbos vartotojo kūrybingumą, ypač jei žvelgiame į kūrėjus, vadinamuosius žodžio meistrus, ir apie kalbinės bendruomenės kūrybingumą. Kalbinis kūrybingumas išryškėja, kai susiduriama su neįprasta situacija, su nuolat kintančiu įvykių srautu, su naujais daiktais ir reiškiniais, kuriuos reikia iškart pavadinti ir apie juos kalbėti.
Rita Urniežiūtė, Lietuvių kalbos draugija
Pastaraisiais metais regėjome dvi stiprias kalbinio kūrybingumo bangas – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Viena, žinoma, susijusi su koronaviruso pandemija. Ir lietuvių, ir kitose kalbose šis laikotarpis išsiskyrė naujažodžių gausa.
Tarp jų buvo daug emocinį vertinimą perteikiančių žodžių: pavyzdžiui, lietuvių kalboje kovidnešys (COVID-19 ligos platintojas, nepaisantis karantino reikalavimų), koronapanika ir panikorona (panika dėl koronaviruso), iškištanosis, -ė (kas nešioja kaukę, nepridengdamas ja nosies), rizikaamžis, -ė (kas yra rizikos amžiaus, t. y. dėl amžiaus turi didesnę riziką būti pažeidžiamas ligų).
Atsirado ir naujas realijas įvardijančių žodžių: kaukomatas (automatas, iš kurio galima nusipirkti apsauginę medicininę kaukę), skiepobusas (autobusas, kuriame skiepijama nuo COVID-19). Rodos, tiek nedaug laiko prabėgo, bet visa tai – jau istorija… Kam įdomu, visokių to meto naujažodžių galima rasti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne Ekalba.lt.
Antra kalbinio kūrybingumo banga atspindėjo žmonių reakciją į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Kokia buvo pačių ukrainiečių reakcija? Kyjivo valstybinio Taraso Ševčenkos universiteto profesorė Svitlana Hrycenko teigia, kad prasidėjus karui ukrainiečių tautos kalbinis kūrybingumas pasižymėjo įžvalgumu, šmaikštumu, išmintimi ir sarkazmu.
Atsirado naujų frazeologizmų, pavyzdžiui, як Київ за три дні (kaip į Kyjivą per tris dienas – t. y. niekada), naujadarų iš asmenvardžių ir vietovardžių: шойгувати [~šoiginti] (iš Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavardės – kurti įspūdį, kad viskas sekasi ir yra kontroliuojama, nors iš tiesų taip nėra), макронити [~makroninti] (iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pavardės – kurti įspūdį, kad esi labai susirūpinęs dėl esamos padėties, visiems tai demonstruoti, o pačiam nieko nedaryti), чорнобаїти [~čornobajinti] (iš Čornobajivkos kaimo, kurio kariniame aerodrome Rusijos kariuomenė daug kartų mėgino įsikurti, pavadinimo – vis kartoti tą patį veiksmą ir nepasiekti jokio rezultato).
Naują reikšmę ukrainiečių kalboje įgavo orkas (okupantų kariuomenei taikomas iš maginės fantastikos, ypač Johno R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“, perimtas blogio jėgų pavadinimas), iš jo buvo pasidarytas Orkistanas (orkų gyvenama šalis, t. y. Rusija). Nemaža tokių žodžių iš ukrainiečių kalbos pateko į kitas kalbas.
Ir viena, ir kita kalbinio kūrybingumo banga – tarsi savotiška kalbinė bendruomenės gynyba susidūrus su didele grėsme.
Bet juk kalbinė kūryba gimsta ne tik grėsmės akivaizdoje.
Taip, ir tai dažniausiai lemia poreikis įvardyti naujus reiškinius arba išreikšti emocinį vertinimą. Pavyzdžiui, dabar jau yra prigijęs minkšto sėdimojo baldo pavadinimas sėdmaišis. Prieš keliolika metų nelabai buvo tų sėdmaišių, o kai jų atsirado, žmonės susikūrė žodį jiems pavadinti. Iš šio neutralaus pavadinimo paskui pasidaryta vedinių, atspindinčių emocinį vertinimą, neigiamą požiūrį į žmones, leidžiančius laiką sėdmaišiuose: sėdmaišininkas, -ė, sėdmaišinis, -ė, sėdmaišuolis, -ė, sėdmaišija.
Beje, jei domina tokių naujadarų darybos būdai ir atsiradimo aplinkybės, reikia pasakyti, kad 2025-aisiais Lietuvių kalbos institutas planuoja išleisti dr. Agnės Aleksaitės mokslo studiją „Pagrindiniai lietuvių kalbos naujadaros bruožai: stilistiškai žymėtų naujadarų atvejis“. Šis darbas, kaip ir kitos instituto el. publikacijos, bus paskelbtas Lietuvių kalbos instituto interneto puslapyje.
Vieni naujadarai įsitvirtina vartosenoje, o kiti lieka aktualūs tik trumpą laiko tarpą. Nuo ko priklauso žodžių įsitvirtinimas kalboje?
Yra toks geras terminas efemerizmas – juo vadinami naujažodžiai, būdingi tam tikram visuomenės gyvenimo laikotarpiui, atspindintys jo realijas ir emocinį tų realijų vertinimą. Šiuo metu nereikia daug komentuoti, kieno šalininkai pavadinti žodžiais užingridai ir užnausėdai, kokias politines jėgas įvardija nemunaušrininkai ar vardanlietuviai, koks procesas pavadintas desalomėjizacija.
Pažvelkim į netolimą praeitį: 2017-aisiais, verdant ginčams dėl Lukiškių aikštės paminklo, tarsi buvo savaime aišku, ką reiškia vytininkai ir kalvelininkai (arba bunkerininkai). O dabar jau reikia plačiau komentuoti: vieni gynė Vyčio paminklo, kiti – „Laisvės kalvos“ idėją.
Kas kita – ne trumpalaikį emocinį vertinimą perteikiantys, bet daiktus ar reiškinius įvardijantys žodžiai. Pavyzdžiui, buvo miegmaišis, paskui prisireikė sėdmaišio, dar po kurio laiko – gulmaišio. Tokie naujadarai įsitvirtina, jei jie aiškiai ir tiksliai įvardija reikalingus dalykus, nekelia perteklinių emocinių asociacijų.
Dabartiniai žmonių sukuriami naujadarai patenka į Naujažodžių duomenyną. O kaip buvo seniau? Kur ieškoti praeities kartų kalbinio kūrybingumo liudijimų?
Skaityti didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“, tarmių žodynus, patarlių ir priežodžių rinkinius. Arba kreiptis į senosios raštijos, ypač senųjų mūsų žodynų, tyrėjus. LKI mokslininkė dr. Anželika Smetonienė iš senosios raštijos autorių išskiria Konstantiną Sirvydą, kurio darbuose apstu okazinių darinių ir skolinių.
1620-aisiais išleistame jo žodyne „Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum“ kalbininkė rado pusantro šimto žodžių, nepaliudytų tarmėse ar kituose žodynuose, pavartotų nebent paties Sirvydo raštuose ar pagal šį žodyną rengtuose vėlesniuose žodynuose.
Tarp tų retųjų Sirvydo žodžių – dūriniai ąžuolavabuolis (karkvabalis), iždovietė (turto laikymo vieta), kalavijodarys (kalvis), skydadarys (skydų dirbėjas), pačiaėdžiai (žmogėdros, kanibalai), vediniai doslystė (dosnumas), pražvalgas (žvalgytojas, šnipas), visatinė (visuomenė, valstybė), visiškystė (bendrumas, visuotinumas)… (pavyzdžiai iš straipsnio, 2020 m. rugsėjį kalbininkės paskelbto „Gimtojoje kalboje“). Įvairius dalykus ir reiškinius reikia įvardyti šių laikų žmonėms, taip pat reikėjo ir Sirvydo laikų žmonėms.
Konstantino Sirvydo biustas VU Filologijos fakultete
Kalbinį kūrybingumą rodo naujadarai. O kas dar?
Pirmiausia tai savų frazeologizmų, patarlių, priežodžių, greitakalbių ir kitų folkloro elementų perdirbiniai, susieti su nauju kontekstu: Devyni amatai, dešimtas karantinas (apie darbus per karantiną) (2020); Covid, Covid, bėk iš kiemo (plg. Užgavėnių skanduotę Žiema, žiema, bėk iš kiemo) (2020); Nuotolinėj girioj nuotoliniai vyrai / Nuotolinę girą nuotoliniu būdu gėrė (apie bendravimo ribojimus per karantiną) (2020); Dėl bairaktaro ir akmuo kruta; Dėk eurą prie euro, sudėsi bairaktarui (apie Andriaus Tapino inicijuotą bairaktaro pirkimo Ukrainai akciją) (2022).
Pritaikomi, perdirbami iš pasaulio kultūros atėję frazeologizmai: Putinas atvėrė Banderos skrynią (plg. atverti Pandoros skrynią) (2022); Visi keliai veda į Hagą (apie Putino ir jo šalininkų laukiantį likimą, plg. Visi keliai veda į Romą) (2022).
Dar vienas panašių perdirbinių šaltinis – literatūros kūrinių citatos: Aš vejuosi pensiją (juok.) (apie vis tolinamą pensinio amžiaus pradžią) (2018); Prie paminklo mėlynos gėlės pražydėjo, / Gal kadaise virusas šia aikšte praėjo? (plg. orig. Gal kadaise Leninas šia aikšte praėjo?) (2020); Bairaktarą pirkim tuoj, / Nesakykime: „Rytoj“ (apie Andriaus Tapino inicijuotą bairaktaro pirkimo Ukrainai akciją) (2022).
Perkuriamos kalbinei bendruomenei gerai žinomos, anksčiau buvusios populiarios frazės, kurių kontekstas dar nėra išblėsęs: Esam tik nusipelnę gyventi geriau, o gyvensim vėliau (seno rinkimų šūkio parafrazė) (2018); Geri vaikai tėvų nelanko (vienas iš pirmojo karantino socialinės reklamos šūkių) (2020) ir Geri vaikai kapų nelanko (šio šūkio perdirbinys per antrąjį karantiną) (2020); Prie karantino buvo geriau (pirmojo karantino apibūdinimas, ironiškai siejamas su praeities aukštinimu) (2020).
Žaidžiama populiariosios kultūros citatomis: Su kuo sutiksi tu Naujus metus / Su tuo ir nustosi tu jausti kvapus (2020); spontaniškai rimuojama: Nenusimink, jeigu draugų ir draugių nebeliko – / Tu visada gali paskambint man į Mozambiką (apie telefoninių sukčių skambučius) (2018); Vieniems griežti ribojimai, kitiems M.A.M.A apdovanojimai (apie M.A.M.A. apdovanojimų renginį per karantiną) (2021).
Nekeičiant posakio struktūros jam suteikiama nauja reikšmė: Gulbių ežeras (1. apie laukiamą Rusijos valdžios žlugimą; 2. apie santykį su rusų kultūra) (2022); Stebuklas prie Riešės (apie savivaldos rinkimus Vilniaus rajone, plg. stebuklas prie Vyslos) (2023).
Kur kalbinis kūrybingumas pastebimas dažniausiai? Kokią dalį čia užima socialiniai tinklai ir reklamos?
Norint visa tai išmatuoti ir apskaičiuoti, reikėtų susikurti tokio tyrimo metodiką. Bet šiaip mano įspūdis toks pat kaip Jūsų – kalbinio kūrybingumo apraiškų lengviausia aptikti socialiniuose tinkluose ir reklamoje.
Atskira kalba būtų apie grožinės literatūros kalbinį kūrybingumą, o paskui dar atskirai apie rašytojų ir apie vertėjų kūrybingumą… O kur dar viešieji kalbėtojai, apžvalgininkai, žurnalistai, politikai… Įvairiose srityse to kalbinio kūrybingumo esama ir įvairiose srityse jo reikia – vietoje, laiku ir tinkamo.
Nuo 2017-ųjų Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir naujienų portalas Alfa.lt rengia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus. Kokiais kriterijais remiantis atrenkami kandidatai?
Rinkimų organizatoriai stengiasi laikytis komisijos nario Virginijaus Gasiliūno jau pačiais pirmais metais suformuluotos taisyklės: Metų žodis – metų ženklas. Taigi kalbant apie Metų žodį nereikėtų įsivaizduoti, kad tai yra gražiausias, juokingiausias, kandžiausias žodis, ypatingiausias naujadaras.
Taip, Metų žodis gali būti gražus, juokingas, kandus, jis gali būti naujadaras, tačiau svarbiausia – tai turi būti žodis, geriausiai atspindintis tų metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardijantis naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.
2023-iųjų Metų žodžio suvenyrai
Kaip numatyta nuostatuose, Metų žodį ir Metų posakį atskirai renka internautai ir atskirai komisija. Joje yra aštuoni žmonės, komisija dirba visuomeniniais pagrindais. Išvardysiu komisijos narius: dr. Agnė Aleksaitė, Virginijus Gasiliūnas, Laimantas Jonušys, Ovidijus Lukošius, prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, dr. Vilmantas Pupkis, prof. habil. dr. Kazimieras Župerka ir Jūsų pašnekovė.
Visus metus kaupiami vadinamieji ilgieji sąrašai. Žodžius ir posakius siūlo visuomenė ir patys komisijos nariai. Svarbu ne tik nustverti žodį ar posakį, bet ir paaiškinti jo reikšmę, apibūdinti kontekstą, paminėti, kas ir kada pavartojo.
Iš ilgųjų sąrašų komisijos nariai sudaro balsavimo dešimtukus. Sausio 20-ąją prasideda balsavimas portale Alfa.lt, o vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paskelbiami internautų ir komisijos balsavimo rezultatai. Internautų ir komisijos nuomonių santykis nenuspėjamas: būna metų, kai internautai ir komisija nubalsuoja visiškai skirtingai.
Žodžius ir posakius galima siūlyti iki sausio 1-osios. Kaip tai padaryti?
Parašyti el. paštu metuzodis@gmail.com arba užpildyti internetinę formą. Siūlymą galima pateikti ir Metų žodžio feisbuko paskyroje.
Kokie Metų žodžiai ir Metų posakiai buvo išrinkti pernai?
Ryškiausias praėjusių metų rinkimų bruožas – internautų ir komisijos nuomonės sutapo kaip niekada anksčiau. Metų žodžio penketukuose pirmąsias tris vietas užėmė tie patys žodžiai.
2023-iųjų Metų žodis: internautų balsai
- Radarom! (paramos akcija, kuria siekta padėti Ukrainai įsigyti radarų)
- čekiukas(savivaldos politikų išlaidas pateisinantis kasos čekis)
- čiūto tūto(Monikos Linkytės eurovizinės dainos motyvas)
- krizdirbys(žmogus, gebantis nuolat kelti krizes)
- atsiaurinti(grąžinti į ankstesnę būklę tai, kas susiaurinta)
2023-iųjų Metų žodis: komisijos balsai
Metų žodžio ir Metų posakio aptarimas Lietuvių kalbos institute
Kokios temos, Jūsų manymu, atsispindės 2024-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio siūlymuose?
Žiūriu į žodžių ir posakių siūlymų sąrašą. Sausio mėnesį – traktoriai, balandį – luktelk, liepą prieš olimpiadą – ačiū už adrenaliną, per vienus ir kitus rinkimus – mieli Lietuvos žmonės, po Seimo rinkimų – kasdien po naują pavardinį ar pravardinį efemerizmą. Man asmeniškai šiuo metu rimti pretendentai atrodo reputacija ir raudonosios linijos. Bet iki metų pabaigos dar gali būti visokių aktualijų ir visokių žodžių bei posakių.
Straipsnis parengtas iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.