Kalbos kūryba

by Bernardinai.lt | Lap 18, 2024 | Partnerių straipsniai

Kalbos kūryba

Ar esame kūrybinga tauta?

Andrius Tinteris, Bernardinai.lt, autorius ir straipsnių visuomenės temomis redaktorius

Tačiau iš kur kyla šis kalbinis kūrybingumas ir kaip jis pasireiškia lietuvių kalboje? Kodėl vieni naujadarai įsitvirtina vartosenoje, o kiti lieka aktualūs tik trumpą laiko tarpą? Kokius žodžius ir posakius lietuviai pastaraisiais metais pamėgo labiausiai?

Apie visa tai dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretore, Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų komisijos nare RITA URNĖŽIŪTE.

Kas yra kalbinis kūrybingumas?

Mokslinėje literatūroje yra įvairių kalbinio kūrybingumo apibrėžčių. Kad ir kokios būtų tos formuluotės, tyrėjų dėmesys paprastai sutelkiamas į žmonių gebėjimą naudotis kalbos išgalėmis – remiantis pažįstamais, įprastais kalbos elementais, kalbos vartotojo jaučiamais jos dėsningumais, kurti naujus kalbos faktus. Kalbinio kūrybingumo apraiškos – naujų žodžių radimasis, naujų reikšmių formavimasis, naujų metaforų gimimas, didesnių kalbos vienetų – posakių, citatų, frazeologizmų – perdirbiniai.

Iš kur kyla kalbinis kūrybingumas? Ar lietuvių kalbos vartotojai yra kūrybingi?

Kalbinis kūrybingumas tikriausiai yra universalus dalykas, ir kiekvienos gyvosios kalbos vartotojai yra savaip kūrybingi. Galima kalbėti ir apie asmeninį kiekvieno kalbos vartotojo kūrybingumą, ypač jei žvelgiame į kūrėjus, vadinamuosius žodžio meistrus, ir apie kalbinės bendruomenės kūrybingumą. Kalbinis kūrybingumas išryškėja, kai susiduriama su neįprasta situacija, su nuolat kintančiu įvykių srautu, su naujais daiktais ir reiškiniais, kuriuos reikia iškart pavadinti ir apie juos kalbėti.

Rita Urniežiūtė, Lietuvių kalbos draugija

Pastaraisiais metais regėjome dvi stiprias kalbinio kūrybingumo bangas – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Viena, žinoma, susijusi su koronaviruso pandemija. Ir lietuvių, ir kitose kalbose šis laikotarpis išsiskyrė naujažodžių gausa.

Tarp jų buvo daug emocinį vertinimą perteikiančių žodžių: pavyzdžiui, lietuvių kalboje kovidnešys (COVID-19 ligos platintojas, nepaisantis karantino reikalavimų), koronapanika ir panikorona (panika dėl koronaviruso), iškištanosis, -ė (kas nešioja kaukę, nepridengdamas ja nosies), rizikaamžis, -ė (kas yra rizikos amžiaus, t. y. dėl amžiaus turi didesnę riziką būti pažeidžiamas ligų).

Atsirado ir naujas realijas įvardijančių žodžių: kaukomatas (automatas, iš kurio galima nusipirkti apsauginę medicininę kaukę), skiepobusas (autobusas, kuriame skiepijama nuo COVID-19). Rodos, tiek nedaug laiko prabėgo, bet visa tai – jau istorija… Kam įdomu, visokių to meto naujažodžių galima rasti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne Ekalba.lt.

Antra kalbinio kūrybingumo banga atspindėjo žmonių reakciją į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Kokia buvo pačių ukrainiečių reakcija? Kyjivo valstybinio Taraso Ševčenkos universiteto profesorė Svitlana Hrycenko teigia, kad prasidėjus karui ukrainiečių tautos kalbinis kūrybingumas pasižymėjo įžvalgumu, šmaikštumu, išmintimi ir sarkazmu.

Atsirado naujų frazeologizmų, pavyzdžiui, як Київ за три дні (kaip į Kyjivą per tris dienas – t. y. niekada), naujadarų iš asmenvardžių ir vietovardžių: шойгувати [~šoiginti] (iš Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavardės – kurti įspūdį, kad viskas sekasi ir yra kontroliuojama, nors iš tiesų taip nėra), макронити [~makroninti] (iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pavardės – kurti įspūdį, kad esi labai susirūpinęs dėl esamos padėties, visiems tai demonstruoti, o pačiam nieko nedaryti), чорнобаїти [~čornobajinti] (iš Čornobajivkos kaimo, kurio kariniame aerodrome Rusijos kariuomenė daug kartų mėgino įsikurti, pavadinimo – vis kartoti tą patį veiksmą ir nepasiekti jokio rezultato).

Naują reikšmę ukrainiečių kalboje įgavo orkas (okupantų kariuomenei taikomas iš maginės fantastikos, ypač Johno R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“, perimtas blogio jėgų pavadinimas), iš jo buvo pasidarytas Orkistanas (orkų gyvenama šalis, t. y. Rusija). Nemaža tokių žodžių iš ukrainiečių kalbos pateko į kitas kalbas.

Ir viena, ir kita kalbinio kūrybingumo banga – tarsi savotiška kalbinė bendruomenės gynyba susidūrus su didele grėsme.

Bet juk kalbinė kūryba gimsta ne tik grėsmės akivaizdoje.

Taip, ir tai dažniausiai lemia poreikis įvardyti naujus reiškinius arba išreikšti emocinį vertinimą. Pavyzdžiui, dabar jau yra prigijęs minkšto sėdimojo baldo pavadinimas sėdmaišis. Prieš keliolika metų nelabai buvo tų sėdmaišių, o kai jų atsirado, žmonės susikūrė žodį jiems pavadinti. Iš šio neutralaus pavadinimo paskui pasidaryta vedinių, atspindinčių emocinį vertinimą, neigiamą požiūrį į žmones, leidžiančius laiką sėdmaišiuose: sėdmaišininkas, -ė, sėdmaišinis, -ė, sėdmaišuolis, -ė, sėdmaišija.

Beje, jei domina tokių naujadarų darybos būdai ir atsiradimo aplinkybės, reikia pasakyti, kad 2025-aisiais Lietuvių kalbos institutas planuoja išleisti dr. Agnės Aleksaitės mokslo studiją „Pagrindiniai lietuvių kalbos naujadaros bruožai: stilistiškai žymėtų naujadarų atvejis“. Šis darbas, kaip ir kitos instituto el. publikacijos, bus paskelbtas Lietuvių kalbos instituto interneto puslapyje.

Vieni naujadarai įsitvirtina vartosenoje, o kiti lieka aktualūs tik trumpą laiko tarpą. Nuo ko priklauso žodžių įsitvirtinimas kalboje?

Yra toks geras terminas efemerizmas – juo vadinami naujažodžiai, būdingi tam tikram visuomenės gyvenimo laikotarpiui, atspindintys jo realijas ir emocinį tų realijų vertinimą. Šiuo metu nereikia daug komentuoti, kieno šalininkai pavadinti žodžiais užingridai ir užnausėdai, kokias politines jėgas įvardija nemunaušrininkai ar vardanlietuviai, koks procesas pavadintas desalomėjizacija.

Pažvelkim į netolimą praeitį: 2017-aisiais, verdant ginčams dėl Lukiškių aikštės paminklo, tarsi buvo savaime aišku, ką reiškia vytininkai ir kalvelininkai (arba bunkerininkai). O dabar jau reikia plačiau komentuoti: vieni gynė Vyčio paminklo, kiti – „Laisvės kalvos“ idėją.

Kas kita – ne trumpalaikį emocinį vertinimą perteikiantys, bet daiktus ar reiškinius įvardijantys žodžiai. Pavyzdžiui, buvo miegmaišis, paskui prisireikė sėdmaišio, dar po kurio laiko – gulmaišio. Tokie naujadarai įsitvirtina, jei jie aiškiai ir tiksliai įvardija reikalingus dalykus, nekelia perteklinių emocinių asociacijų.

Dabartiniai žmonių sukuriami naujadarai patenka į Naujažodžių duomenyną. O kaip buvo seniau? Kur ieškoti praeities kartų kalbinio kūrybingumo liudijimų?

Skaityti didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“, tarmių žodynus, patarlių ir priežodžių rinkinius. Arba kreiptis į senosios raštijos, ypač senųjų mūsų žodynų, tyrėjus. LKI mokslininkė dr. Anželika Smetonienė iš senosios raštijos autorių išskiria Konstantiną Sirvydą, kurio darbuose apstu okazinių darinių ir skolinių.

1620-aisiais išleistame jo žodyne „Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum“ kalbininkė rado pusantro šimto žodžių, nepaliudytų tarmėse ar kituose žodynuose, pavartotų nebent paties Sirvydo raštuose ar pagal šį žodyną rengtuose vėlesniuose žodynuose.

Tarp tų retųjų Sirvydo žodžių – dūriniai ąžuolavabuolis (karkvabalis), iždovietė (turto laikymo vieta), kalavijodarys (kalvis), skydadarys (skydų dirbėjas), pačiaėdžiai (žmogėdros, kanibalai), vediniai doslystė (dosnumas), pražvalgas (žvalgytojas, šnipas), visatinė (visuomenė, valstybė), visiškystė (bendrumas, visuotinumas)… (pavyzdžiai iš straipsnio, 2020 m. rugsėjį kalbininkės paskelbto „Gimtojoje kalboje“). Įvairius dalykus ir reiškinius reikia įvardyti šių laikų žmonėms, taip pat reikėjo ir Sirvydo laikų žmonėms.

Konstantino Sirvydo biustas VU Filologijos fakultete

Kalbinį kūrybingumą rodo naujadarai. O kas dar?

Pirmiausia tai savų frazeologizmų, patarlių, priežodžių, greitakalbių ir kitų folkloro elementų perdirbiniai, susieti su nauju kontekstu: Devyni amatai, dešimtas karantinas (apie darbus per karantiną) (2020); Covid, Covid, bėk iš kiemo (plg. Užgavėnių skanduotę Žiema, žiema, bėk iš kiemo) (2020); Nuotolinėj girioj nuotoliniai vyrai / Nuotolinę girą nuotoliniu būdu gėrė (apie bendravimo ribojimus per karantiną) (2020); Dėl bairaktaro ir akmuo kruta; Dėk eurą prie euro, sudėsi bairaktarui (apie Andriaus Tapino inicijuotą bairaktaro pirkimo Ukrainai akciją) (2022).

Pritaikomi, perdirbami iš pasaulio kultūros atėję frazeologizmai: Putinas atvėrė Banderos skrynią (plg. atverti Pandoros skrynią) (2022); Visi keliai veda į Hagą (apie Putino ir jo šalininkų laukiantį likimą, plg. Visi keliai veda į Romą) (2022).

Dar vienas panašių perdirbinių šaltinis – literatūros kūrinių citatos: Aš vejuosi pensiją (juok.) (apie vis tolinamą pensinio amžiaus pradžią) (2018); Prie paminklo mėlynos gėlės pražydėjo, / Gal kadaise virusas šia aikšte praėjo? (plg. orig. Gal kadaise Leninas šia aikšte praėjo?) (2020); Bairaktarą pirkim tuoj, / Nesakykime: „Rytoj“ (apie Andriaus Tapino inicijuotą bairaktaro pirkimo Ukrainai akciją) (2022).

Perkuriamos kalbinei bendruomenei gerai žinomos, anksčiau buvusios populiarios frazės, kurių kontekstas dar nėra išblėsęs: Esam tik nusipelnę gyventi geriau, o gyvensim vėliau (seno rinkimų šūkio parafrazė) (2018); Geri vaikai tėvų nelanko (vienas iš pirmojo karantino socialinės reklamos šūkių) (2020) ir Geri vaikai kapų nelanko (šio šūkio perdirbinys per antrąjį karantiną) (2020); Prie karantino buvo geriau (pirmojo karantino apibūdinimas, ironiškai siejamas su praeities aukštinimu) (2020).

Žaidžiama populiariosios kultūros citatomis: Su kuo sutiksi tu Naujus metus / Su tuo ir nustosi tu jausti kvapus (2020); spontaniškai rimuojama: Nenusimink, jeigu draugų ir draugių nebeliko – / Tu visada gali paskambint man į Mozambiką (apie telefoninių sukčių skambučius) (2018); Vieniems griežti ribojimai, kitiems M.A.M.A apdovanojimai (apie M.A.M.A. apdovanojimų renginį per karantiną) (2021).

Nekeičiant posakio struktūros jam suteikiama nauja reikšmė: Gulbių ežeras (1. apie laukiamą Rusijos valdžios žlugimą; 2. apie santykį su rusų kultūra) (2022); Stebuklas prie Riešės (apie savivaldos rinkimus Vilniaus rajone, plg. stebuklas prie Vyslos) (2023).

Kur kalbinis kūrybingumas pastebimas dažniausiai? Kokią dalį čia užima socialiniai tinklai ir reklamos?

Norint visa tai išmatuoti ir apskaičiuoti, reikėtų susikurti tokio tyrimo metodiką. Bet šiaip mano įspūdis toks pat kaip Jūsų – kalbinio kūrybingumo apraiškų lengviausia aptikti socialiniuose tinkluose ir reklamoje.

Atskira kalba būtų apie grožinės literatūros kalbinį kūrybingumą, o paskui dar atskirai apie rašytojų ir apie vertėjų kūrybingumą… O kur dar viešieji kalbėtojai, apžvalgininkai, žurnalistai, politikai… Įvairiose srityse to kalbinio kūrybingumo esama ir įvairiose srityse jo reikia – vietoje, laiku ir tinkamo.

Nuo 2017-ųjų Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir naujienų portalas Alfa.lt rengia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus. Kokiais kriterijais remiantis atrenkami kandidatai?

Rinkimų organizatoriai stengiasi laikytis komisijos nario Virginijaus Gasiliūno jau pačiais pirmais metais suformuluotos taisyklės: Metų žodis – metų ženklas. Taigi kalbant apie Metų žodį nereikėtų įsivaizduoti, kad tai yra gražiausias, juokingiausias, kandžiausias žodis, ypatingiausias naujadaras.

Taip, Metų žodis gali būti gražus, juokingas, kandus, jis gali būti naujadaras, tačiau svarbiausia – tai turi būti žodis, geriausiai atspindintis tų metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardijantis naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.

2023-iųjų Metų žodžio suvenyrai

Kaip numatyta nuostatuose, Metų žodį ir Metų posakį atskirai renka internautai ir atskirai komisija. Joje yra aštuoni žmonės, komisija dirba visuomeniniais pagrindais. Išvardysiu komisijos narius: dr. Agnė Aleksaitė, Virginijus Gasiliūnas, Laimantas Jonušys, Ovidijus Lukošius, prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, dr. Vilmantas Pupkis, prof. habil. dr. Kazimieras Župerka ir Jūsų pašnekovė.

Visus metus kaupiami vadinamieji ilgieji sąrašai. Žodžius ir posakius siūlo visuomenė ir patys komisijos nariai. Svarbu ne tik nustverti žodį ar posakį, bet ir paaiškinti jo reikšmę, apibūdinti kontekstą, paminėti, kas ir kada pavartojo.

Iš ilgųjų sąrašų komisijos nariai sudaro balsavimo dešimtukus. Sausio 20-ąją prasideda balsavimas portale Alfa.lt, o vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paskelbiami internautų ir komisijos balsavimo rezultatai. Internautų ir komisijos nuomonių santykis nenuspėjamas: būna metų, kai internautai ir komisija nubalsuoja visiškai skirtingai.

Žodžius ir posakius galima siūlyti iki sausio 1-osios. Kaip tai padaryti?

Parašyti el. paštu metuzodis@gmail.com arba užpildyti internetinę formą. Siūlymą galima pateikti ir Metų žodžio feisbuko paskyroje.

Kokie Metų žodžiai ir Metų posakiai buvo išrinkti pernai?

Ryškiausias praėjusių metų rinkimų bruožas – internautų ir komisijos nuomonės sutapo kaip niekada anksčiau. Metų žodžio penketukuose pirmąsias tris vietas užėmė tie patys žodžiai.

2023-iųjų Metų žodis: internautų balsai

Radarom! (paramos akcija, kuria siekta padėti Ukrainai įsigyti radarų)
čekiukas(savivaldos politikų išlaidas pateisinantis kasos čekis)
čiūto tūto(Monikos Linkytės eurovizinės dainos motyvas)
krizdirbys(žmogus, gebantis nuolat kelti krizes)
atsiaurinti(grąžinti į ankstesnę būklę tai, kas susiaurinta)

2023-iųjų Metų žodis: komisijos balsai

Radarom!
čekiukas
čiūto tūto
NATOstogos (atostogosper NATO viršūnių susitikimą)
Tiltanikas (griūvantis Kleboniškio tiltas)

Metų žodžio ir Metų posakio aptarimas Lietuvių kalbos institute

Kokios temos, Jūsų manymu, atsispindės 2024-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio siūlymuose?

Žiūriu į žodžių ir posakių siūlymų sąrašą. Sausio mėnesį – traktoriai, balandį – luktelk, liepą prieš olimpiadą – ačiū už adrenaliną, per vienus ir kitus rinkimus – mieli Lietuvos žmonės, po Seimo rinkimų – kasdien po naują pavardinį ar pravardinį efemerizmą. Man asmeniškai šiuo metu rimti pretendentai atrodo reputacija ir raudonosios linijos. Bet iki metų pabaigos dar gali būti visokių aktualijų ir visokių žodžių bei posakių.

Straipsnis parengtas iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.

Kaip išmokyti vaiką užsienio kalbos?

by Mamos žurnalas | Lap 11, 2024 | Partnerių straipsniai

Kaip išmokyti vaiką užsienio kalbos?

Vaikai gali išmokti beveik viską, jeigu jie…

Laura Jakė, „Mamos žurnalas“

Daug diskusijų kelia klausimas, kada vaiką pradėti mokyti užsienio kalbos? Mišrios šeimos jaudinasi, ar jų vaikučio raidai nepakenks, jei tėtis kalbės su vaiku viena kalba, o mama – kita? Šiomis temomis yra atlikta daugybė tyrimų ir parašyta šimtai mokslinių straipsnių – tereikia paieškoti.

Reikėtų mokėti 3 kalbas

Kūdikių kalba – tarptautinė

Kanadiečių tyrimas

Vaikai kalboms imlesni

13 patarimų, kaip galima mokyti savo vaiką užsienio kalbos

Vaikai gali išmokti beveik viską

Reikėtų mokėti 3 kalbas

Dabar Europoje pastebima bendra tendencija ankstinti užsienio kalbų mokymo pradžią bei vaikus mokyti daugiau nei vienos užsienio kalbos. Dabartinėse Europos Sąjungos rekomendacijose patariama mokėti bent tris kalbas, neabejotina, kad praėjus keleriems metams ieškant darbo darbdaviai tikrai to reikalaus. Tuo tarpu Lietuva – vienintelė šalis ES, kur privalomam užsienio kalbos mokymui pradinėje mokykloje per metus skiriamų valandų skaičius trigubai mažesnis nei kitose šalyse. Taigi kada reikėtų pradėti mokyti vaikus užsienio kalbos, kad būtų išnaudotas jų didžiausias potencialas „sugerti“ žinias?

Kūdikių kalba – tarptautinė

Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikiai „šneka“ naudodami 70 garsų, kurie sudaro visas pasaulio kalbas. Vėliau jie išmoksta kalbėti naudodami tik tuos garsus ir žodžius, kuriuos girdi savo aplinkoje, daugiausiai iš savo tėvų. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikio smegenys praranda gebėjimą atskirti garsus tų kalbų, kurių vaikutis negirdi. Tai patvirtina tyrimai, atlikti su japonų vaikais (šioje kalboje nėra garsų „l“ ir „r“). Japonų vaikai, kurie iki 9 mėnesių nebuvo girdėję anglų kalbos (ar kitos kalbos, kurioje šie garsai yra), vėlesniame amžiuje nebegirdėjo skirtumo tarp raidžių „l“ ir „r“. Taigi jau tokiame ankstyvame amžiuje reikia vaikus supažindinti su skirtingomis kalbomis – skaityti ar kalbėti jiems kalbomis, kurias moka tėveliai, leisti klausytis daineles ir t.t. – tai palengvins kalbų mokymąsi vėliau. Tiesa, įrodyta, kad aktyvus bendravimas, žaidimas su vaiku daro daug didesnį poveikį, nei, pavyzdžiui, DVD žiūrėjimas, o garso klausymas be vaizdinės medžiagos apskritai mažai prikausto mažų vaikų dėmesį.

Kanadiečių tyrimas

Toronto universiteto mokslininkė Ellen Bialystok atliko daugybę tyrimų su kanadiečių vaikais iš dvikalbių šeimų ir lygino juos su vaikais, kurių šeimoje kalbama tik viena kalba. Mokslininkė priėjo prie tokių išvadų: vaikai iš dvikalbių šeimų anksčiau pradeda skaityti, nes jie sugeba atpažinti ir surasti ryšius tarp raidžių ir garsų nematydami objekto vaizdo ir supranta, kaip tas objektas apibūdinamas raštu. Taigi užsienio kalbos mokymasis labai ankstyvame amžiuje gali daryti didelę įtaką gebėjimui skaityti. Vaikai nuo 4 iki 8 metų iš dvikalbių šeimų, lyginant su vaikais, kurie užsienio kalbos nesimokė, buvo stipriai pranašesni, kai reikėjo spręsti problemas ir naudoti kritinį mąstymą. Apskritai antros kalbos mokymasis daro teigiamą įtaką vaiko pažintiniam vystymuisi. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgiau vaikas mokosi užsienio kalbos, tuo geresni būna jo rezultatai mokantis kitus dalykus, tarp jų ir matematiką. Tiesa, dviem kalbomis kalbančių vaikų kiekvienos kalbos žodynas buvo siauresnis, nei tik vieną kalbą mokančių vaikų. Nepaisant to, jų kalbos struktūros supratimas buvo toks pats, o dažnai net geresnis nei tų vaikų, kurie mokėjo tik vieną kalbą.

Antros kalbos mokymasis teigiamai veikia vaiko pažinimą

Vaikai kalboms imlesni

Fonetinių įgūdžių vystymosi tyrimai irgi patvirtino, kad vaikai, kurie girdi kitos kalbos garsus ir intonacijas ankstyvame amžiuje, lengviau išmoksta atskirti savo gimtosios kalbos žodžius. Šis gebėjimas atpažinti užsienio kalbos žodžius ir frazes skatina sukaupti dėmesį į savo kalbos garsus, o tuo pat metu gerina bendrą fonetinį suvokimą.

Be abejo, suaugusieji irgi gali mokytis užsienio kalbą, įsiminti naujus žodžius. Tačiau kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos, tuo didesni šansai, kad jis kalbės be akcento. Taigi būtų gaila neišnaudoti natūralaus vaikų gebėjimo mokytis svarbiausiu laiku, kai išmokti antrą kalbą taip pat lengva, kaip ir išmokti pirmąją. Iki 50 procentų gebėjimo mokytis įgyjama pirmaisiais gyvenimo metais, o kiti 30 procentų – iki 8 metų.

Tai, žinoma, nereiškia, kad 50 ar 80 procentų žmogaus intelekto, išminties ar žinių yra suformuojama ankstyvoje vaikystėje. Tai tiesiog reiškia, kad per pirmuosius kelerius gyvenimo metus vaikų smegenyse susiformuoja pagrindiniai mokymosi keliai, kuriais bus naudojamasi visą ateinantį gyvenimą.

13 patarimų, kaip galima mokyti savo vaiką užsienio kalbos:

Mokykite ką nors veikdami. Žaiskite parduotuvę, gaminkite užkandžius, eikite pasivaikščioti. Kol su vaikais ką nors veikiate, bendraukite antrąja ar trečiąja kalba.
Sustiprinkite įspūdį paveikslėliais ir garsais. Sakydami kitos kalbos garsą žaismingai iliustruokite jį piešinuku.
Mokymasis turi teikti džiaugsmą. Kuo daugiau džiaugsmo suteiks kalbos mokymasis, tuo labiau vaikas norės tai daryti. Mokymas žaidžiant, dainuojant, šokant ir pan. – pats efektyviausias, todėl, kad taip sukuriamos teigiamos emocijos, skatinančios vaiko mokymąsi.
Mokykite tuomet, kai abu esate atsipalaidavę. Niekada nekelkite vaikui streso. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad 80 procentų mokymosi problemų yra susiję su stresu.
Mokykite su muzika. Muzika padeda aktyvuoti visas smegenų sritis. Ar jūs dar prisimenate daineles, kurias mokėtės ankstyvoje vaikystėje? Dauguma žmonių prisimena, nes lengviausiai įsimename rimuotus žodžius, dainuojamus su muzika.

6. Mokykite judėdami. Smegenys ir kūnas sudaro vieną visumą. Nepaisant to, tradicinė švietimo sistema verčia mokinius visą dieną sėdėti. Dabar mes žinome, kad galima išmokti daugiau, jei mokantis judėsime. Skatinkite vaikus šokti ir judėti pagal ritmą, kai jie mokosi užsienio kalbą.

Mokykite kalbėdamiesi. Geras būdas mokytis kalbą yra kalbėtis ta kalba, pavyzdžiui, pietaujant.
Leiskite mąstyti. Labai svarbu vaikams palikti laiko „pribręsti“. Tai labai svarbi kalbos mokymosi stadija. Pirmiausia vaikai sugeria kalbą. Po to jie pradeda kalbėti.
Sugalvokite žaismingas asociacijas skaičiams ir žodžiams. Kuo daugiau asociacijų sugalvosite, tuo daugiau išmoksite.
Mokykite liesdami. Žaiskite pirštukų žaidimus naudodami užsienio kalbą. Pavyzdžiui, kol dainuojate ar sakote „Itsy, bitsy spider“, vienos rankos pirštais lieskite kitos rankos pirštus, taip, kaip lipa voras.
Mokykite ragaudami. Tegu mažieji mėgaujasi kalbos mokymusi – valgydami tegu pasako maisto pavadinimą naująja kalba.

Laura Jakė

12. Mokykite uostydami. Pažaiskite tokį žaidimą – paslėpkite daiktą krepšyje, duokite vaikui pauostyti. Tegu atspėja, kas viduje, ir pasako daikto pavadinimą naująja kalba.

13. Visą pasaulį naudokite kaip vietą savo mokslams. Kiekvieną kartą, kai išeinate iš namų, pasinaudokite proga išmokti ką nors naujo. Galite naudoti užsienio kalbą skaičiuodami obuolius, lygindami lapus, vardindami skirtingus paukščius, maisto produktus ar bet ką kita, kas domina vaiką.

Vaikai gali išmokti beveik viską

Jean Houston, knygos „Educating the Possible Human“ autorius yra pasakęs: „Vaikai gali išmokti beveik viską, jeigu jie šoka, ragauja, liečia, mato, girdi ir jaučia informaciją“.

Taigi šiame globalizuotame pasaulyje ankstyvas užsienio kalbos mokymasis gali padėti suprasti ir branginti skirtingas kultūras, vertybes ir kitomis kalbomis kalbančius žmones. Gebėjimas kalbėti dviem ar daugiau kalbų sustiprina pažintinį vystymąsi, o kartu ir moko sukaupti dėmesį. Tai daro teigiamą įtaką tiek gimtosios kalbos, tiek kitų disciplinų (tarp jų ir kitų užsienio kalbų) mokymuisi. Kad ankstyvasis užsienio kalbos mokymas būtų naudingas, mokiniai turi būti teigiamai nusiteikę užsienio kalbos ir ja kalbančių žmonių atžvilgiu, mokymosi programa turi būti tinkamai paruošta, atsižvelgiant į besimokančiųjų amžių, reikalingi patyrę mokytojai, kurie ne tik kalba abiem kalbomis, bet yra kompetentingi, kad sėkmingai pritaikytų amžiui tinkančią mokymo metodologiją.

Laura Jakė, „Kindermusik“ mokyklėlės Kaune vadovė

Kalbos apsuptyje

by AMES kalbų mokykla | Spa 23, 2024 | Partnerių straipsniai

Kalbos apsuptyje

Atradimai pasiryžus vykti į kalbos kursus užsienyje

Šiandien daugelis naujos kalbos mokosi savarankiškai, internetiniuose kursuose ar gyvose pamokose. O apie laikiną persikėlimą gyventi svetur pasvarsto vos vienas kitas. Ir be reikalo: mokytis kalbos, tai mokytis naujos kultūros, todėl užsienio kalbų kursai gimtakalbėje šalyje yra vienas greičiausių ir efektyviausių būdų įsisavinti jos subtilybes.

Kalbos apsupty

Kalba yra ne tik gramatikos taisyklės ir žodynas, bet ir balso intonacija, tembras ir tempas. Tą aiškiai galima pastebėti kalbant su žmogumi, kuriam ta kalba yra gimtoji. Kartais net ir kalbant gramatiškai taisyklingais sakiniais, jis negali jūsų suprasti būtent dėl šių priežasčių. Mokantis užsienio kalbos svetur kalbėjimo stiliaus niuansai yra daug lengviau ir paprasčiau įsisavinami.

Mokymąsi labai pagreitina ir galimybė praktikuotis kalbą bendraujant su vietiniais kavinėse, užsisakant maistą, gatvėje, paklausiant kelio, ar įsitraukiant į pokalbį su žmogumi autobusų stotelėje. Be to, visuomet galite paprašyti gimtakalbių pataisyti jūsų klaidas ir taip dar greičiau tobulėti.

Kultūrinis kontekstas

Kalba yra glaudžiai susijusi su kultūra, todėl gyvenimas kitakalbėje šalyje padeda daug lengviau suprasti ir įsisavinti socialines normas, kultūros ypatumus ir kalbos vartojimas tampa autentiškesnis.

Didelę įtaką mokymuisi turi ir nežodiniai ženklai: kūno kalba, gestai, veido išraiškos. Jos yra svarbi bendravimo dalis, kurios kalbos kursų metu neišmoksite. Tai ypač būdinga mokantis charakteringų Pietų Europos šalių, tokių kaip Ispanija ar Italija, kalbų. Jose kalbama labai emocingai ir gestikuliuojant, todėl gyva pažintis su kultūra yra labai svarbi.

Mokymosi ištekliai

Labai svarbu paminėti ir užsieno kalbos kursų užsienyje metu gaunamą prieigą prie autentiškos tos kalbos medžiagos: žiniasklaidos, muzikos, televizijos ir radijo laidų, spaudos, maisto produktų pavadinimų parduotuvėse. Nuolatinis buvimas tos kalbos apsupty, neabejotinai, pagreitis progresą.

Taip pat labai naudinga klausytis vietinių pašnekesių autobusuose, metro, kavinėse ar bibliotekose. Jie nekalba ilgais ir gramatiškai taisyklingais sakiniais, vartoja daug šnekamosios, gatvės (angl. slang), kalbos išsireiškimų. Todėl kalba tampa tik dar įvairesnė, o mokymosi procesas greitesnis ir įdomesnis.

Kelionė pažinti kalbos

Su tuo, kad užsienio kalbų kursai užsienyje yra vienas geriausių būdų išmokti kalbą, sutinka ir AMES kalbų mokykloje administratore dirbanti Zina Auželytė. Ji mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų apie savo patirtį.

Kur ir kokios kalbos mokėtės?

Jau nuo mokyklos laikų mano svajonė buvo aplankyti Italiją, ypač – nuostabiąją Veneciją. Metai bėgo, o gyvenimas nešė mane per įvairias šalis, tačiau Italija vis laukė savo eilės. Pagaliau, beveik sulaukus keturiasdešimties, atėjo ir mano akimirka – svajonė išsipildė ir pirmąkart patekau į Romą.

Kokio kalbos lygio kursuose dalyvavote?

Mokiausi pradinio lygio kursus ir viena leidausi į Romą. Tas jausmas, kai gali užsisakyti vakarienę restorane itališkai, nors ir minimalistiniais sakiniais paklausti rūpimų klausimų – buvo tiesiog neapsakomai malonus! Atrodė, kad ši kalba taip lengvai slysta per lūpas, tačiau tik taip atrodo, nes italų kalbos gramatika nėra iš lengvųjų, reikia rimtai dirbti, kad galėtum kalbėti sklandžiai ir gražiai.

Tenka girdėti, kad tokie kursai skirti tik jauniems žmonėms. Ar galėtumėte pakomentuoti, kokio amžiaus žmonės buvo jūsų grupėje?

Galiu drąsiai pasakyti – amžius nieko nereiškia, svarbiausia yra troškimas ir energija siekti svajonių. Mokykloje yra sukurta speciali programa vyresnio amžiaus žmonėms, o grupėse – nuo 50 iki virš 60 metų studentų. Jos mažos, iki 12 žmonių, o kartais net mažesnės. Tai leidžia mokytis dar efektyviau.

Gyventi galima tiek viešbučiuose, tiek šeimose, kurias atrenka mokykla. Aš pati apsistojau 16-ojo amžiaus name pas nuostabią ponia Sandrą. Kiekvieną rytą pusryčių metu laužiau liežuvį kalbėdama itališkai, bet taip ir reikia – geriausiai kalbos mokomasi per bendravimą. Mokykloje sutikau žmonių iš viso pasaulio – nuo Japonijos iki Kanados, nuo Meksikos iki Šveicarijos. Vieni atvyksta mokytis išėję į pensiją, kiti nori sklandžiau bendrauti su savo anūkais, treti tiesiog trokšta išmokti dar vieną kalbą ir jaustis laisvai keliaujant po Italiją.

EXECUTIVE programa vadovams (1920 x 1080 px) - 17

Kokius galėtumėte išskirti pagrindinius kalbos mokymosi užsienyje privalumus?

Niekas negali lygintis su mokymusi kalbos toje šalyje, kurios kalbą nori išmokti. Gyveni, kvėpuoji, kalbi – ne tik klasėje, bet ir kasdienėje veikloje, nuo kavos gėrimo iki vakarienių su draugais. Ir nors mokytis užsienio kalbos svetur geriausia turint bent pagrindus, svarbu tiesiog pradėti.

Ką patartumėte svarstantiems, ar vykti?

Kiekviena tokia patirtis yra neįkainojama. Ji plečia akiratį, tobulina ne tik kalbą, bet ir patį žmogų – ir visur, kur tik bebūtum, atrandi naujų draugų!

Vertimo biuras Vilniuje

by Aurimas Guoga | Rgs 23, 2024 | Partnerių straipsniai

Vertimo biuras Vilniuje

Sutvirtinkite santykius su tiksline auditorija

Bendrovės tekstų profesionalus parengimas— sritis, kur šiandien galima palankiai išsiskirti

Kai nuo teksto priklauso asmens ar organizacijos ateitis — ar tai būtų mokslinė disertacija, verslo ataskaita ar šiaip romanas — nepriekaištingai parengtos žinios svarba niekam nekelia abejonių. Tad teksto redagavimo paslaugos — nepamainomas etapas kuriant puikų tekstą. Geras tekstų redaktoriaus darbas — stipriai perduota žinia. Jei esate Vilniuje ar šiame mieste turite reikalų, o ir net jei šiuo metu dar neturite, būtent Vilniuje yra puiki verslo terpė užsisakyti ištobulinti jūsų tekstus.

Tekstų redagavimo svarba kuriant paveikią komunikaciją

Teksto redagavimas yra nepamainomas teksto rengimo etapas, kai kruopščiai peržvelgiamas rengiamas tekstas ir pasirūpinama jo stiliumi ir taisyklingumu. Po teksto redaktoriaus indėlio nelieka rašybos, gramatikos ar skyrybos klaidų, suvienodinamas minčių dėstymo stilius ir teksto formatas. Viską, ko nesužiūrėjo teksto autorius ar vertėjas, pamatys ir ištaisys redaktorius. Paprastai net ir geriausi rašytojai paliks smulkių klaidelių — tai žmogiška ir visiškai nereiškia, kad jie nepakankamai gerai atliko savo darbą.

Skirtumas tas, kad teksto kūrėjas (ar vertėjas) susitelkia į esmę, o redaktorius — į detales. Vienas sukuria turinį, o kitas jam suteikia patrauklų stilių.

Jei gyvenate ar turite verslo reikalų Vilniuje, čia verta užsakinėti tekstų kūrimo, vertimo ar redagavimo paslaugas. Vilniuje šios rūšies paslaugos ypač išvystytos. Nesvarbu, kokio pobūdžio jūsų tekstai — darbo veiklos ataskaita, reklama ar mokslinis darbas — jūs gausite puikiai surašytą tekstą, kuris prisidės prie jūsų verslo, karjeros ir kitų tikslų.

Kai tekstai nepriekaištngai parengti, lemiamo iššūkio dieną sutiksite pasitikėdamas savimi

Jei ketinate žengti į Lietuvos ar kitų Baltijos šalių rinką, Vilniuje dirbantys tekstų redaktoriai adaptuos jūsų žinią vietinei kultūrinei aplinkai. Parengs komunikaciją, darančią deramą įspūdį vietos gyventojams. Nebūtinai tik jiems. Čia dirba ir gimtakalbiai anglų ir kitų Europos kalbų redaktoriai. Paslaugų kokybė tokia pat kaip Niujorke ar Londone, tačiau už gerokai mažesnę kainą.

Gero teksto kūrimas, kokybiškas vertimas ir redagavimas yra viena svarbiausių investicijų bet kuriam verslui, valstybinio sektoriaus agentūrai ar nevyriausybinei organizacijai. Jei kalbėsime konkrečiai apie redagavimą, būtent šiuo etapu sprendžiasi teksto paveikumas. Ar tekstą bus lengva ir malonu skaityti? Ar tai, ką skaitai, kels pasitikėjimą? O gal priešingai — tekstas skaitytoją ar klausytoją erzins, kels vidinę sumaištį ir blaškys?

Patikėdami šią užduotį profesionaliems tekstų redaktoriams Vilniuje, rasite specialistus, kurie gerai išmano kaip parengti puikų tekstą ir vietos gyventojams Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, ir visai Europai pritaikytą žinią, nes jūsų tekstas bus parengtas pagal tai, kur ir kam jis bus naudojamas.

Technologijos vertėjų ir teksto redaktorių darbe

Technologijos labai palengvina ir paspartina darbo su tekstu procesą, tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kur ta riba, ties kuria jau būtina nustoti jomis paskliauti. Būtinai paskaitykite straipsnį DI vertėjų nepakeis apie dirbtinio intelekto generuojamo vertimo grėsmes ir pavojus. Norėdami užsitikrinti palankų rezultatą, tai yra sukurti tokią žinią, kuri pasitarnaus jūsų organizacijos siekiams, o ne juos sabotuos, dirbtinio intelekto generuotą tekstą būtinai duokite iš esmės paredaguoti patyrusiems filologams. Tuo tarpu profesionalūs vertėjai ir redaktoriai DI technologijomis pasinaudos taip, kad sukurtų dar sklandesnį tekstą už palankią kainą.

Kalbos redagavimas — investicija į tvarius santykius su tiksline auditorija

Vertimo ir tekstų redagavimo paslaugų pasiūla Europoje

Jei ieškote vertimo ir tekstų redagavimo paslaugų tiekėjo Europoje, svarbu įvertinti tokius veiksnius kaip paslaugų teikėjo įdirbis ir reputacija, specializacijos sritis ir pajėgumas atlikti stambius užsakymus. Vertimo biuras „Magistrai“ , esantis Vilniuje, yra pagrindinis tekstų redagavimo paslaugų teikėjas tarptautiniams užsakovams Lietuvoje. Biuras turi patyrusių kalbos redaktorių komandą, gali profesionaliai redaguoti lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbų tekstus. Be to, „Magistrai“ deramai įvertina ir vietos, ir tarptautinės auditorijos kultūrinių poreikių niuansus. „Magistrai“ nepriekaištingai parengs jūsų tekstus, kad ir kur juos toliau naudosite.

Rekomenduojame paskaityti: „Vertėjas turi būti jautrus kultūriniams skirtumams“.

Pabaigai, profesionalaus kalbos redaktoriaus kuriama vertė

Šiandien kuriama gausybė turinio — rašytinių tekstų, garso ar vaizdo žinučių. Jūsų tekstui teks vis įnirtingiau konkuruoti su kitų autorių turiniu. Būdas išsiskirti, įgyti auditorijos pasitikėjimą — nepriekaištingai parengti savo komunikaciją. Skirtumas — tarsi tarp stilingai ar bet kaip išsipusčiusių žmonių. Todėl geras tekstų redagavimas toli gražu nėra abejotinos vertės paslauga, o būdas sau ir savo verslui užsitikrinti tvaraus publikos dėmesio. Tiems, kurie pasitaupys ir leis į viešumą prastai parengtą žinią, vėliau teks nuolat pirkti reklamos paslaugas, kad atsikovotų bent dalį visuomenės dėmesio. Užsakydami profesionalias tekstų redagavimo paslaugas Vilniuje, tokias kaip teikia „Magistrai“, investuojate į tvarius santykius su savo tiksline auditorija.

Sunkės anglų kalbos egzaminas

by AMES kalbų mokykla | Rgs 9, 2024 | Partnerių straipsniai

Sunkės anglų kalbos egzaminas

Kaip ruoštis jam ir studijoms užsienyje

Straipsnį parengė Greta Balaišienė, Rasa Juozapavičienė iš „AMES kalbų mokykla“.

Apie būtinybę stiprinti anglų kalbos žinias šiemet reikėtų susimąstyti kuo anksčiau – šių mokslo metų anglų kalbos egzamino reikalavimai tampa sudėtingesni, o kalbos įgūdžių svarba didėja tiek studijoms, tiek tarptautinei karjerai. Tačiau ne tik gramatikos taisyklės ir žodyno plėtimas padeda siekti aukštų rezultatų – vis dažniau į pirmą planą iškyla gebėjimas sklandžiai reikšti mintis raštu ir žodžiu bei prisitaikyti prie skirtingų akademinių ir profesinių situacijų.

Nepaisant to, kad su anglų kalba mokiniai kasdien susiduria per socialines medijas ar kompiuterinius žaidimus, šis paviršutiniškas kalbos vartojimas nepakankamas norint sėkmingai išlaikyti egzaminus ar įsitvirtinti tarptautinėje aplinkoje. Kaip pastebi „American English School“ (AMES) Kauno padalinio vadovė Greta Balaišienė, būtina ne tik plėsti žodyną, bet ir lavinti skaitymo, klausymo bei rašymo įgūdžius, o šeimos ir specialistų bendradarbiavimas čia gali tapti esminiu veiksniu, padedančiu parengti jaunuolius sėkmingai ateičiai.

„Tėvai gali skatinti vaikus skaityti angliškas knygas, klausytis audio knygų ar žiūrėti edukacinius filmukus. Jei šeima nori kryptingai tobulinti vaiko kalbos įgūdžius, geras pasirinkimas būtų anglų kalbos kursai, kuriuose vaiko progresu rūpinasi profesionalai“, – sako G. Balaišienė.

Greta Balaišienė, „American English School“ Kauno padalinio vadovė

Daugiausia diskusijų kelia šie anglų kalbos egzamino pokyčiai

Ruošiantis egzaminams, anglų kalbą svarbu stiprinti nuosekliai ir tikslingai, todėl pirmiausia būtina tiksliai įvertinti sukauptą žinių lygį. Pasak G. Balaišienės, vaikų anglų kalbos žinių lygio vertinimu domisi vis daugiau tėvų, tačiau ne visi žino, kaip tai atlikti objektyviai – dažnai vaikas viešai nekalba angliškai dėl drovumo ar pasitikėjimo savimi stokos, nors ir turi pakankamai žinių.

Objektyviai ir tiksliai vaikų anglų kalbos žinias vertina specialūs tarptautiniai testai – juos galima atlikti tiek AMES mokykloje, tiek namuose. Vaikams iki 14 metų rekomenduojamas Benchmark testas, o vyresniems – Level testas, integruotai vertinantis visus kalbinius įgūdžius: kalbėjimą, skaitymą, klausymą ir rašymą. Tai padeda nustatyti vaiko stipriąsias puses ir atskleidžia tobulintinas sritis.

Šiuo metu diskusijas plieskia nauji anglų kalbos egzamino reikalavimai. Šiemet jame bus vertinami aukštesni – B2+ lygio – kalbėjimo ir rašymo gebėjimai, o rašymo dalis yra papildyta nauja užduotimi – duomenų komentavimu. Nors kai kurie pokyčiai gali atrodyti sudėtingi, besimokantiesiems AMES papildomai ruoštis nereikia – auklėtiniai jau dabar tobulina savo žinias aukštesniu lygiu.

Sėkmingus rezultatus užtikrins nuoseklumas

Norint sėkmingų rezultatų, pasak G. Balaišienės, svarbu išmanyti gramatiką, turėti platų žodyną, taip pat reikia gebėti sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, argumentuoti savo nuomonę, analizuoti įvairią informaciją. Labai svarbus ir kritinis mąstymas bei platus akiratis – tai padeda mokiniui prisitaikyti prie skirtingų užduočių ir situacijų.

„Panikuoti nereikėtų. Mokiniams, kurie jaučia nerimą dėl pokyčių, svarbu kuo anksčiau pradėti tobulinti savo žinias ir pasirengti egzaminams, kad mokymosi procesas būtų tolygus ir efektyvus visus mokslo metus“, – pataria AMES atstovė, tačiau kartu įspėja, kad augant korepetitorių pasiūlai svarbu atsargiai rinktis mokymo paslaugų teikėjus, nes jų kompetencijos gali labai skirtis. O jas įvertinti sudėtinga – mokymo paslaugas siūlančių specialistų kvalifikacija ir patirtis gali svyruoti nuo itin aukštos iki visiškai žemos. Todėl pirmiausia vertėtų atlikti namų darbus – kliautis ne tik draugų rekomendacijomis, bet ir pasidomėti dėstytojo kvalifikacija, buvusių mokinių akademiniais pasiekimais bei atsiliepimais.

„Svarbu suprasti ir tai, kad kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Todėl tėvai turi aiškiai suvokti, kodėl vaikui reikalingas būtent korepetitorius, kokius tikslus jis gali padėti įgyvendinti. Ir tik tuomet ieškoti specialisto, galinčio atliepti konkretų poreikį. O norintys sutaupyti laiko ir pinigų gali kreiptis į patikimas specializuotas kalbų mokyklas – jos kruopščiai atrenka profesionalius mokytojus ir gali užtikrinti paruošimo egzaminams kokybę“, – sako G. Balaišienė. „American English School“ didžioji dalis užsiėmimų vyksta grupėse. Tačiau itin užimti žmonės, taip pat norintys daugiau dėmesio skirti tam tikros srities stiprinimui ar besiruošiantys tarptautiniams egzaminams IELTS ar PEIC, gali rinktis individualias pamokas. Tam tikrais atvejais jos gali papildyti ir grupinių užsiėmimų programą, o AMES mokykla, atsižvelgdama į individualius poreikius, visada pasirengusi pasiūlyti įvairių variantų bei pakonsultuoti mokinius ir jų tėvus kalbų mokymosi, žinių įsivertinimo ir tarptautinių egzaminų pasirinkimo klausimais.

Rasa Juozapavičenė, „AMES Education“ užsienio programų vadovė.

Dar daugiau durų atveria tarptautiniai egzaminai

Tarptautiniai egzaminai Lietuvoje tikrai nėra naujiena – jau daugiau nei dešimtmetį AMES kalbų mokykloje juos kasmet renkasi laikyti nemažai vienuoliktokų ir abiturientų. G. Balaišienė sako, kad viena pagrindinių tarptautinių egzaminų populiarumo priežasčių yra galimybė užskaityti tarptautinio anglų kalbos egzamino rezultatą vietoje valstybinio, ir tai gali padaryti net vienuoliktokai. „Labai tikėtina, kad šiais mokslo metais, pasikeitus valstybinio egzamino laikymo tvarkai ir išaugus reikalavimams, tarptautinius egzaminus rinksis dar daugiau mokinių. Kita priežastis, dėl kurios rekomenduojame laikyti tarptautinius egzaminus, yra galimybė pasitikrinti žinias tarptautiniu mastu, nes tie patys vertinimo kriterijai taikomi viso pasaulio mokiniams. Taip pat, tai gali būti puiki treniruotė prieš valstybinį anglų kalbos egzaminą – teikiant paraiškas studijoms Lietuvos universitetuose, galima rinktis, kurį rezultatą – valstybinio ar tarptautinio egzamino – jie pateiks“, – sako G. Balaišienė.

Rasa Juozapavičienė, „AMES Education“ užsienio programų vadovė, papildo, kad tarptautiniai anglų kalbos egzaminai yra būtini stojant į universitetus užsienyje. Minimali anglų kalbos žinių kartelė juose atitinka B2 arba C1 lygius. Tačiau konkretaus universiteto reikalavimus reikia vertinti individualiai – visi be išimties priima IELTS Academic rezultatus, absoliuti dauguma užskaito PTE Academic, TOEFL IBT, o daliai universitetų pakanka ir bendrinės anglų kalbos egzaminų PEIC, CAE bei Duolingo. Dar du, vien tik į rezultatą orientuotus standartizuotus tarptautinius anglų kalbos ir matematikos egzaminus SAT bei ACT į stojimo procesus pasitelkia dauguma JAV bei nedidelė dalis Europos universitetų. Čia svarbus kiekvienas balas – kuo jis aukštesnis, tuo didesnė tikimybė gauti kvietimą į svajonių universitetą.

„Žinoma, nepamirškime, kad tarptautiniai anglų kalbos egzaminai yra tik vienas iš daugybės komponentų sėkmingame stojimų procese. Būsimam studentui svarbu palaikyti mokslo ir bendruomeniškumo balansą, nes užsienio universitetai tikisi ne tik aukštų akademinių pasiekimų, bet ir aktyvaus įsitraukimo į visuomenines, menines, kultūrines, sporto veiklas“, – atkreipia dėmesį R. Juozapavičienė.

Pasiruošimui studijoms užsienyje svarbūs ir kiti kriterijai

Studijoms užsienyje, pasak R. Juozapavičienės, reikia ruoštis ketverius metus, o paskutinius dvejus – vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse – itin koncentruotai, gerinant akademines anglų kalbos žinias, perprantant tarptautinių egzaminų technikas. Apsisprendimas studijuoti užsienyje yra ilgo pasirengimo ir nuolatinių paieškų rezultatas, nes šis sprendimas tinka ne kiekvienam. Kad studijos užsienyje taptų sėkmingu startu į tarptautinę karjerą, svarbu gerai pažinti save, pasirinkti tinkamas studijų programas ir šalis, įvertinti psichologinius, akademinius ir finansinius pajėgumus.

R. Juozapavičienė rekomenduoja visą gimnazijos laikotarpį skirti šiam procesui, kad tiek moksleivis, tiek šeima galėtų subręsti šiam sprendimui. Konsultacijos, pasak jos, yra būtinos, nes universitetų ir studijų programų gausa gali klaidinti. Todėl svarbu atsižvelgti į programų akreditaciją, praktikos ir įsidarbinimo galimybes bei studijų kainos ir vertės santykį. „Nors daugelis vaikų dega noru studijuoti užsienyje, didžiausiu iššūkiu tėvai dažniausiai įvardija finansines galimybes. Tačiau kai kuriose Europos šalyse studijos yra nemokamos arba kainuoja iki 3 000 eurų. Mūsų, kaip studijų konsultantų, tikslas – padėti šeimoms orientuotis šiuose klausimuose. Tuo tarpu moksleiviams dažniau iššūkius kelia kalbos barjerai ir kultūrinis šokas. Tačiau su aiškiu tikslu šie iššūkiai tampa galimybėmis – patobulinti anglų kalbos žinias ar išmokti naują kalbą dar būnant Lietuvoje. Raginame moksleivius diskutuoti su tėvais ir specialistais, nes būtent konstruktyviose diskusijose randami sprendimai ir stiprinama motyvacija“, – pataria „AMES Education“ užsienio programų projektų vadovė.

Mokyklose to nemoko, bet studijoms ir karjerai – būtina

„AMES Education“ užsienio programų vadovė pataria moksleiviams konstruktyviai diskutuoti su tėvais ir specialistais dėl kalbos barjerų ar kultūrinio šoko, nes taip randami sprendimai ir stiprinama motyvacija. Šių įgūdžių ugdymui dažnai tenka ieškoti papildomos pagalbos už mokyklos ribų, kadangi mokyklos programos ne visuomet apima tokias svarbias kompetencijas, kaip iniciatyvumas ar planavimas – jų lavinimą siūlo „AMES“ per specializuotas programas, tokias kaip „UNI PREP Jazz“. Pastaroji, orientuota į 9-12 klasių moksleivius, suteikia galimybes tobulėti tiek akademiškai, tiek asmeniškai. Šios programos metu moksleiviai gauna praktines žinias apie studijų kryptis, universitetus, karjeros planavimą ir asmeninius polinkius. Naudodamiesi sertifikuotų specialistų pagalba, jie išmoksta analizuoti studijų programas, rašyti CV, motyvacinius laiškus, rengti pristatymus pagal tarptautinius standartus ir laikyti bandomuosius tarptautinius egzaminus.

Programos trukmė – 6 mėn., o mažose grupėse užtikrinamas individualus dėmesys kiekvienam dalyviui. Jei įsipareigoti ilgesniam laikui sudėtinga, AMES taip pat siūlo karjeros konsultacijas, testus ir vebinarus, padedančius moksleiviams ir jų tėvams susiorientuoti studijų ir karjeros klausimais. „Esame nešališki ugdymo karjerai, todėl teikiame oficialią informaciją, į moksleivio gerovę orientuotas rekomendacijas, padedame susiorientuoti studijų pasirinkimų ir paraiškų procesuose“, – pasakoja R. Juozapavičienė. Šiam tikslui pasiekti AMES siūlo tarptautinius sertifikuotus karjeros testus, kurie padeda moksleiviams įsivertinti savo profesinį profilį bei anglų kalbos lygio tobulinimo poreikį, nes testų klausimai ir ataskaitos pateikiami anglų kalba. A2 lygio moksleiviai gali naudotis žodynais, tačiau tam, kad testai būtų atlikti efektyviai, būtinas B2 lygis.

„Mūsų naudojami karjeros testai pasižymi 98 proc. tikslumu, analizuoja asmenybės savybes, emocinį intelektą, lyderystę bei kitas kompetencijas, padeda identifikuoti tinkamiausias studijų kryptis ir profesines sritis. Po testo rekomenduojame pasikonsultuoti su AMES specialistais, kad būtų aiškiau suprasti rezultatai ir priimti sprendimai dėl tolesnių veiksmų – mokomųjų dalykų, egzaminų bei studijų pasirinkimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – karjeros testų privalumus vardija R. Juozapavičienė. Ji apibendrina, kad anglų kalbos mokymasis šiandien yra ne tik pasiruošimas egzaminams, bet ir investicija į sėkmingą ateitį. Svarbu ne tik įsisavinti gramatikos taisykles ar plėsti žodyną – būtina ugdyti visapusiškus kalbinius įgūdžius, kurie padės prisitaikyti akademinėje ir profesinėje aplinkoje. Kruopštus pasiruošimas, tinkamų priemonių ir specialistų pagalba gali suteikti mokiniams reikalingų įgūdžių, o konstruktyvios diskusijos su tėvais ir mokytojais padės atrasti geriausius sprendimus. Kuo anksčiau bus pradėtas šis procesas, tuo labiau užtikrintas bus sėkmės kelias ne tik per egzaminus, bet ir tolimesniame gyvenime.

Ar turi greitakojės Magdės geną?

by VLKK | Rgs 5, 2024 | Partnerių straipsniai

Ar turi greitakojės Magdės geną?

Pasakojimas apie knygnešę Magdaleną Bankaitę

Mokslo ir žinių dienos proga Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pristato pasakojimą „Ar turi greitakojės Magdės geną?“, kuriame istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė įtaigiai perteikia daug kam mažai girdėtą knygnešės Magdalenos Bankaitės istoriją. Šiai neįtikėtinos tvirtybės moteriai, kad ir kaip ją greitos kojos gelbėjo, nepavyko išvengti rusų žandarų kankinimų ir tremties. Kankinama bendražygių ji neišdavė, o grįžusi iš tremties tęsė knygnešės veiklą. Skaityti ir rašyti Magdė išmoko pati, jau būdama suaugusi. „O jūs ar mokytumėtės skaityti lietuviškai, rašyti lietuviškai, jei to nemokytų mokyklose?“ – klausiama pasakojimo pabaigoje ir linkima savyje atrasti bent šiek tiek Magdalenos Bankaitės, jos drąsos ir žinių troškimo. Šis pasakojimas atsirado neatsitiktinai – šiemet minime lietuviškos spaudos atgavimo 120-ąsias metines. „Istorijos moko, įkvepia ir primena dalykus, kurie iš tikro yra svarbūs“, – teigia VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir ragina visuomenę kurti bendrą pasakojimą apie kalbą, žmones ir valstybę.

Daugiau VLKK įrašų: / @valstybinelietuviukalbosko8872