Diana Guogienė has published a book

Diana Guogienė has published a book

Diana Guogienė Kalba tai likimas

Diana Guogienė has published a book

Mūsų vadovė išleido knygą

Sveiki mielieji, sveiki brangieji! Mūsų vadovė išleido knygą, kurioje kviečia pažvelgti į kalbą visai kitu kampu – kaip į nematomą jėgą, kuri formuoja mūsų gyvenimą.

  • Kiek toli siekia kalbos įtaka, ir kiek daug galime pasiekti, jeigu nuolatos ugdome savo kalbos įgūdžius;
  • Savivertė ir savijauta labiausiai priklauso nuo to, kaip kalbamės patys su savimi;
  • Sužinosite, kodėl XIX amžiuje aristokratai šiukštu neleido savo vaikams kalbėti prastuomenės kalba;
  • Judėjiškus kalbos dėsniai ir kaip jie padeda sukurti harmoningą bendruomenę;
  • Slaptieji manipuliatoriai, kurie kalbos priemonėmis kėsinasi į mūsų sveiką protą;
  • Pasitelkusi lingvistinę analizę autorė atskleis, kaip pasaulį matė senovės lietuviai;
  • ir dar daug kitų intriguojančių temų.

Knyga nemokama, malonaus skaitymo! Parsisiųsti: https://drive.google.com/file/d/1WjjGM2HKIbfbVbxE3NYUFooOS6Dqaxmv/view?usp=sharing

Effective Communication: From Attention to Trust

Effective Communication: From Attention to Trust

Effective Communication: From Attention to Trust

Dėmesys atveria duris. Įtaka palieka pėdsaką

sutelktos įtakos tekstai

Paveiki komunikacija prasideda nuo gebėjimo patraukti dėmesį, tačiau tikroji jos vertė atsiskleidžia tada, kai dėmesys virsta pasitikėjimu.

Sabri Suby, reklamos agentūros „King Kong“ savininkas, išgarsėjo ikonine tapusia fraze, kad  šių dienų valiuta yra dėmesys. Kai informacijos srautai tokie nepakeliami, žmonės tapo išsiblaškę, o sunkiausia užduotis yra pritraukti ir išlaikyti jų dėmesį. Todėl, pasak Suby, tas, kuris gaus dėmesio, sulauks ir pajamų: „Rinka pirma apipila dėmesiu, ir tik vėliau pinigais“, –  sako Suby.

Siekti dėmesio produktui ar įmonės vardui jis siūlo drastiškais būdais: „Vienintelis esminės svarbos elementas šiame procese – atrasti dėmesį patraukiantį antraštės tekstą, kuris akimirksniu užkabintų skubančius klientus, čiuptų juos už gerklės ir sukurtų tokią intrigą, kuri priverstų juos pasidalyti savo kontaktiniais duomenimis.“

Tokia strategija gal ir optimali reklamos agentūrai, kurios užduotis yra bemat pasiekti pardavimų ir parodyti užsakovui, kad reklamai skirti pinigai duoda norimą grąžą.

„Magistrai“ žengia kiek kitu keliu: siekti ne dėmesio, bet įtakos. Žinoma, patraukti dėmesį yra nepamainomas žingsnis – nieko nepasieksi, jeigu tavęs apskritai nepastebės. Tačiau svarbiausia, kas vyks po to. Viską lems tai, kaip auditorija priims tavo žinią. Jeigu pagrindinis tikslas yra parduoti didelius kiekius nebrangaus produkto, tai gal ir nebūtina kvaršinti galvos dėl ilgalaikio poveikio. Tačiau daugumai mūsų svarbiausia yra susikurti stabilią reputaciją, kuri mums padėtų pasiekti ilgalaikių tikslų.

Tokiu atveju jau reikia ieškoti būdų ne dėmesiui patraukti, o įtakai pasiekti. Todėl esminis dalykas yra dėmesį paversti pasitikėjimu. Ir nieko baisaus, jeigu dalį pritraukto dėmesio išbarstysime. Esmė yra pasiekti išliekančio poveikio tiems, kurie žinią sutiko palankiai.

Tam buriame šalininkus ir stipriname prekės ženklą. Kaip sako Juozas Statkevičius, pusę gyvenimo dirbame reputacijai susikurti, o kitą pusę – reputacija dirba mums. Žinoma, sumaniai kuriant įtaką pusės gyvenimo tam veikiausiai neprireiks, bet verta pabrėžti, kad šis kelias yra gerokai ilgesnis nei vien patraukti dėmesį.

„Magistrams“ svarbu viskas, kas padeda pasiekti tokios ilgalaikės įtakos. Tai tvirta vertėjo laikysena svarbių renginių metu, solidi kalba, poetiniai elementai, gimtakalbiai redaktoriai, teksto pritaikymas kultūriniam kontekstui ir daug kitų dalykų. Vertėjas yra žinią perteikiantis tarpininkas. O tarpininkai bendraujant turi nepadoriai daug svorio. Pavyzdžiui, kai du žmonės pykstasi, juos daug greičiau sutaikys taikdarys iš šalies. Tam yra net atskiras mokslas ir netgi verslas – mediacija.

„Magistrai“  vis labiau susitelkia į tai, kad kuriama žinia padėtų užsakovams pasiekti įtakos. Žinoma, mes kaip vertėjai negalime kurti žinios vien savo nuožiūra, tačiau, nepažeisdami vertėjo etikos, galime parinkti kalbines priemones, kurios padėtų informacijos sėklai kristi į palankią dirvą.

Šiuo požiūriu darbą su tekstu geriausia lyginti su fotografija. Visi galime fotografuoti mobiliuoju telefonu. Tačiau nufotografuoti taip, kad pagautas kadras taptų paveikus ir atmintyje įstrigtų ilgam, geba tik fotografijos meistras. Jo kurtų nuotraukų poveikis nepalyginamai stipresnis. Ir yra daugybė atvejų, kai tiesiog negalime sau leisti nepasinaudoti profesionalaus fotografo paslaugomis.

Su kalba lygiai taip pat.  Tik, kaip sakome „Magistruose“, vaizdai padaro pirmąjį įspūdį, o žodžiai – išliekantį.

Tad prieš kurdami tekstą pirmiausia paklauskite savęs, kiek jums svarbu poveikis. Kuo svarbiau, tuo daugiau priežasčių jį patikėti žodžio meistrams.

Foreign language proficiency boosts international trade

Foreign language proficiency boosts international trade

Foreign language proficiency boosts international trade

Tyrimai atskleidžia, kad kalbinis artumas didina užsienio prekybos srautus vidutiniškai 44 proc.

Kalba ir tarptautinė prekyba

Kai kalbame apie tarptautinę prekybą, dažniausiai skaičiuojame tarifus, logistikos kaštus, darbo jėgos kainą, valiutų kursus ar mokesčius. Tačiau egzistuoja dar vienas, gerokai mažiau pastebimas veiksnys – kalba.

Ir jo ekonominį poveikį jau galima išmatuoti.

Korėjietiškai kalbantys regionai daugiau prekiauja su Korėja

2024 m. žurnale PLOS ONE paskelbtas Qingshu Xia ir Boxu Zhou tyrimas nagrinėjo Kinijos regionų prekybą su Pietų ir Šiaurės Korėja. Mokslininkai pasinaudojo įdomiu natūraliu istoriniu eksperimentu: dėl XIX a. pabaigoje vykusios korėjiečių migracijos Kinijos šiaurės rytų regionuose korėjiečių kalbos paplitimas labai skiriasi.

Autoriai analizavo 288 Kinijos apskritis ir 2000–2015 m. muitinės sandorių duomenis. Siekdami atskirti kalbos poveikį nuo kitų veiksnių, jie pritaikė instrumentinių kintamųjų metodą, pasitelkdami atstumą iki Hunčuno – istorinio korėjiečių migracijos centro.

Rezultatas įspūdingas: 1 % didesnė korėjiečių kalbą vartojančių gyventojų dalis buvo susijusi su maždaug 1,8 % didesne prekybos vertės dalimi ir 2,3 % didesne sandorių dalimi prekyboje su Korėjomis.

Dar įdomiau – tyrėjai bandė atsakyti ne tik į klausimą ar kalba padeda prekybai, bet ir kodėl.

Paaiškėjo, kad bendra kalba mažina informacijos asimetriją ir komunikacijos barjerus. Regionai, kuriuose korėjiečių kalba buvo labiau paplitusi, prekiavo įvairesnėmis prekėmis, naudojo daugiau prekybos bei transportavimo būdų. Kalbos poveikis labiausiai pasireiškė vadinamojoje ekstensyviojoje prekybos maržoje – ji padėjo atsirasti daugiau prekybinių ryšių, o ne vien padidinti jau egzistuojančių sandorių apimtį.

Kitaip tariant, mokėti partnerio kalbą svarbu ne tik todėl, kad lengviau susikalbėti.

Kalba padeda apskritai atrasti partnerį ir pradėti su juo verslą.

44 procentų efektas

Kinijos ir Korėjos pavyzdys nėra vienišas.

Ekonomistai Peter H. Egger ir Andrea Lassmann iš Šveicarijos KOF ekonomikos instituto atliko gerokai platesnę kalbos poveikio tarptautinei prekybai metaanalizę. Jie surinko net 701 kalbos poveikio įvertį iš 81 akademinio tyrimo.

Jų išvada: šalys, turinčios bendrą oficialią arba plačiai vartojamą kalbą, vidutiniškai pasižymi maždaug 44 % didesniais tiesioginiais dvišalės prekybos srautais.

Žinoma, tai nereiškia, kad išmokę vokiečių kalbą kitą rytą Vokietijai parduosime 44 % daugiau lietuviškų prekių. Tačiau tai reiškia kai ką strategiškai svarbesnio.

Kalbinis artumas mažina prekybos barjerus.

Tarptautiniame versle reikia surasti partnerį, suprasti jo poreikius, pristatyti pasiūlymą, derėtis, sudaryti sutartį, spręsti nesusipratimus, aptarti techninius klausimus ir – ne mažiau svarbu – sukurti pasitikėjimą.

Kiekviename iš šių etapų kalbos barjeras yra papildoma trintis.

Kuo jis mažesnis, tuo lengviau vyksta prekyba.

Bet juk visi kalba angliškai?

Anglų kalba neabejotinai tapo pasauline verslo lingua franca. Ji leidžia lietuviui derėtis su vokiečiu, japonu ar prancūzu nemokant jų kalbų. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad kitų kalbų ekonominė vertė išnyko.

Jacques Melitz ir Farid Toubal tyrimai rodo, kad kalbos poveikis prekybai nėra vien gebėjimas techniškai perduoti informaciją. Svarbūs ir tiesioginė komunikacija, kultūriniai bei etniniai ryšiai, pasitikėjimas, vertimas ir galimybė naudotis kalbiniais tinklais. Jų vertinimu, bendras kalbinių veiksnių poveikis gali būti bent dvigubai didesnis, nei parodytų paprastas rodiklis „šalys turi / neturi bendrą oficialią kalbą“.

Čia atsiranda labai svarbus skirtumas tarp galėjimo susikalbėti ir gebėjimo kurti santykį.

Anglų kalbos gali visiškai pakakti tarptautiniam sandoriui įvykdyti. Tačiau partnerio gimtoji kalba gali padėti prie to sandorio apskritai prieiti. 

Ką tai reiškia Lietuvai? Manau, čia verta kalbėti ne vien apie švietimo, bet ir apie ekonominę politiką. Jeigu norime stiprinti ekonominius ryšius su Vokietija, Skandinavija, Lenkija, Prancūzija ar kitomis strateginėmis rinkomis, turėtume klausti ne tik:

„Kiek mūsų žmonių moka angliškai?“, bet ir „Kiek mūsų žmonių moka mūsų svarbiausių prekybos partnerių kalbas?“

Vokiečių, lenkų, prancūzų, švedų ar kitų kalbų mokymas nėra vien humanitarinis išsilavinimas. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti labai praktiška eksporto veiksnys.

​Eksporto vadovas, mokantis tik anglų kalbą, gali puikiai aptarnauti tarptautinę rinką. Tačiau eksporto komanda, kurioje yra žmonių, galinčių su svarbiausiais klientais kalbėti jų kalba, turi papildomą konkurencinį pranašumą.

Nes verslas vyksta ne tarp valstybių ir ne tarp logotipų. Verslas vyksta tarp žmonių. O žmonės labiau pasitiki tais, su kuriais galima užmegzti artimesnį ryšį.

Todėl užsienio kalbų mokėjimą verta vertinti ne tik kaip kultūrinį kapitalą. Tai ir ekonominis kapitalas.

Šaltiniai:
Xia & Zhou (2024), „The impact of common language on international trade“
Egger & Lassmann, „The Language Effect in International Trade: A Meta-Analysis“

The same, just in different words

The same, just in different words

The same, just in different words

A good ad copy requires literary talent

copywritingA</p>
<p>

Different wording can vastly change our perception

Medical translation

I once saw a visually appealing advertisement where the company called itself ‘Craftsmen of Dentistry’ — meaning, masters of the trade. But will it make a good impression on the person who has a toothache and only cares to have it removed right away? Well, now imagine that you went to the same website and instead of “Craftsmen of Dentistry” you see quite another heading: ‘to last a lifetime’. This phrase and subsequent texts between the lines imply that the tooth will be fixed so reliably that the patient will never be required to see doctors because of it. As you can see, the same is said, but in a more impactful way. Which one would you choose if you were a clinic manager? Which one would persuade you better if you were a suffering patent?

The second headline would do better job, don’t you think? At least our client enthusiastically agreed — and time proved him right. It is not enough to have a good idea. It must be transformed into a good line — then it takes a life of its own. The difference between a plain idea and a powerful line may be not even percentage-wise, but times more!

The Lacking Ingredient

Very serious things are at stake here: the profitability of the company, the return on investment to the owners, etc. For workers, this means well-paid jobs to provide for their families.

Speaking suggestively is an art in itself! Therefore, any business should muster all attainable power of words and only then address its audience. Consequently, advertising texts should be crafted by pen masters. Unfortunately, today sales copies are created by graduates of business schools, who know about the principles of advertising but lack thorough philological education.

copywritngC

Mustering the power of words

While working in the translation agency Magistrai I came across an ingenious advertising campaign. All great in terms of marketing but lousy in philological terms. Our job was to make it shine. The end result? — A stunning success! So, the shocking secret is that ad or sales copies are often created by business professionals without much regard for the philological part of it. The result is that the text is dull prose when it could have been charming poetry.

Astonishing Side Effect

There is one less obvious benefit for sorting the marketing message out. At first we noticed this effect in our company and then had our observation confirmed by our clients. When a company produces a strong marketing message, it captivates not only clients but first of all the insiders. Management and employees get closer together, strife goes away, people start working as a united team. All this without any changes in management, pay rise, etc. By far the easiest and cheapest way to overcome internal problems in a business.

copywritingD

There are both external and internal benefits to a captivating marketing message

Therefore creating copies should be committed to philologists. The best-selling texts are created by philologists with a wide range of humanitarian perspective and a solid life experience. The basics of how to write sales copies can be learned in a month. It’s the similar to giving an actor a a new role. But to prepare an actor, just as to educate a master of letters, will take years. Therefore, if you want a truly impactful sales copy, please contact the translation agency Magistrai. Our experienced humanitarian philologists are into creating ads and sales letters and top the basics with literary powers.

A World of Difference

Once a beggar was sitting in the street asking for alms with the inscription “I am blind” on a piece of cardboard. People passed by indifferently, and his can stayed empty. Once a luxuriously dressed woman walked by. She paused, pulled out a pen and wrote something on the other side of the cardboard. Soon, the coins began to clink into the can. When the same woman visited the beggar again in the evening, he asked what she had written there? And the woman calmly replied: ‘The same, but in different words’.

This article was prepared on the basis of the video content of the 15th episode of Tiško kanaliukas. Tiško kanaliukas ir a marketing arm of the language service Magistrai who create texts of enhanced impact. If you would consider to commit writing or editing your marketing message to us, please visit contact our office.

Best Marketing Advice I Ever Heard

Best Marketing Advice I Ever Heard

Best Marketing Advice I Ever Heard

Is it possible to create a great business with just one powerful insight? Let’s see.

marketing advice

In the modern business world, when concluding transactions for the purchase and sale of companies, little is determined by such things as tangible assets and even income or profits. It happens that a loss-making company is sold for a huge sum. What eventually determines how much a buyer is willing to pay for a business they buy?

It turns out that everything is determined by how loyal the buyers of that company are and how difficult it is to replace this or that company with similar, barely cheaper offers. All this can be summed up by the value of a company’s brand.

Brand value is crafted with the help of the company’s actions and words. What they say and what they do forges the reputation of the company. A brand is a belief that customers will buy from that company something no other can offer: this unique identity and set of values.

So the most important marketing advice I have heard is to constantly work on the company’s brand. Kevin Alpert cites his father as an example in his book Branding Secrets. His father worked for a shoe company in Spain all his life. Spain was called the European workshop of shoes at the time. A large customer would visit his father and press him to lower prices. The client insisted that $27.5 for a pair of shoes was too expensive because in India the same would be made for no much more than seven dollars. Meanwhile, their expenses were close to $20.

Magistrai texts for enhanced influence

Magistrai: Translators Gone Brand Assistants

With his teeth clenched, he accepted price squeezes, as other shoe manufacturers closed shop one after another. That is in spite that the manager knew the products of their company go to brand stores, where they would sell for 200–400 euros. Why didn’t he bring the shoes to those stores himself? — Because in luxury stores no one talked to him as long as they had no well-known brand label on their shoes.

Nearly all Spanish footwear manufacturers eventually closed down. Shoe production was moved to India, China, and similar countries. However, the brands that became famous with the help of marketing stories did not vanish. Branding was their protection against the market trials and tribulations.

Having learned this, we at Magistrai translation agency decided to focus on crafting texts for influence. Branding is needed not only for businesses but for individuals as well. There are countless situations where a good text would make it or break it for each of us.

a visual

This is how a team of translators transitioned to become brand-makers as much as texts are concerned. We believe philologists are better placed to write promotional texts because writing a copy is a rather small skill to acquire. The real challenge is to master rhetoric. This combination of knowing how to write a working sales copy combined with the art of beautiful words is in our opinion the best chance to leave a lasting impression.

If you would like to inquire more about texts for branding, please contact our office.  

Secret Link